Vilniaus galerijoje „Kunstkamera“ (Z. Sierakausko g. 15) iki 2026 m. gegužės 22 dienos veiks Gabrieliaus Mackevičiaus asmeninė paroda „Akis kliūva“.
Aklis kliūva – bet už ko?
Gabrieliaus kūrybos į keturkampį rėmą nesutalpinsi. Jo darbus galima atpažinti iš daugiabriaunių siluetų, besimainančių faktūrų ir reljefo įvairovės. Autorius eksperimentuoja su skirtingomis medžiagomis: vos palytėję jo kūrinius apčiuopsime ir dažytą drobę, medieną, ir klijų bei plastiko pėdsakų. Apjungdamas skirtingas medijas menininkas, kaip pats teigia, tyrinėja žmogaus vaizduotes galimybes.
Gabrielių galima laikyti šiuolaikinio poparto adeptu – jo kūryboje justi įvairių šio judėjimo kūrėjų, pavyzdžiui, Alex Katz’o, linija ir koloritas. Bet autorius žaidžia ir labiau abstrahuotomis, ekspresyviomis formomis. Daug įkvėpimo suteikia jogos filosofija ir mankšta, praskaidrinusi jam karantino laikotarpį. Kiekvieną kūrinį lydi ir autorinis tekstas, šitaip papildantis vaizdinę raišką žodžio galia.
Gabrielius Mackevičius studijavo grafinį dizainą ir nuo 2000 m. dalyvauja įvairiuose kūrybiniuose projektuose, eksperimentuoja su meninės raiškos formomis. Jam patinka derinti tapybą, piešimą ir reljefinius objektus. Tekstas dažniausiai yra jo kuriamų vizualinių darbų dalis. Tai gali būti poetinė istorija arba situacijos aprašymas, kuris ne itin akivaizdžiai perteikiamas tapyboje.
Gabrielius kuria mišria technika: naudoja dažus, pieštukus, grafitą, markerius, tekstilę ir kartais poetinį tekstą. Jam patinka jungti skirtingus žanrus, o vizualiai jo darbai dažnai balansuoja tarp abstrakcijos, eskiziškumo, fovizmo ar šiek tiek naivaus stiliaus. Reljefinius kūrinius kuria originalia autorine technika: kelių tam tikros formos faneros ar plastiko plokščių paviršiai dengiami dažais ar tekstile ir sukomponuojami į netaisyklingos formos, faktūrinius objektus, skirtus kabinimui ant sienos.
„Akis kliūva“ – tai lietuviškas posakis, reiškiantis, kad kažkas patraukia dėmesį, užkliūva žvilgsniui, išsiskiria iš aplinkos. Įdomu, kad posakis turi ir fizinę savybę, tarsi žvilgsnis „užkibtų“ už kažko, kaip drabužis už vinies. Aplinkoje be kliuvinio nėra sąmoningo matymo. Net mažas taškelis vienodame fone užkabina akį, o jei kūrinys paveikia emociniame ar intelektualiame lygmenyje, tai tariame: „užkabina iš vidaus“. Gal net galima sakyti: kūrinys tampa gyvas tada, kai jis šiek tiek kliūva.
Kūriniai parodoje nėra visiškai plokšti. Juos sudaro sluoksniai, skirtingas medžiagiškumas, netaisyklingi siluetai. Akis negali pilnai jų „nuskenuoti“ vienu judesiu lyg drobės ar popieriaus paviršiaus ir užčiuopia reljefą. Žiūrint net galima pajusti, kuri kūrinio vieta kieta, kuri minkšta, kuri šiurkšti ir pan., tad akies prisilietimas kone taktilinis.
Parodoje yra vienas video darbas, kuris savo meditatyvumu gali atverti duris į vidinį tyrinėjimą. Vizualiai tai yra lėtai kintantis, pusiau abstraktus peizažas rūke, kur medžių viršūnių ir rūko sluoksniai paeiliui dengia vieni kitus tai susiliedami, tai atsiskirdami.
Parodos pavadinimas kalba apie patį žiūrėjimo/matymo aktą bei tiesiogiai atliepia autorinę reljefinę techniką. Jis paprastas, beveik buitinis, bet tokios gali atrodyti ir kūrinių temos, jei dėmesys neužklius už idėjos ir netaps proga pamąstyti kitame kontekste. Šiuo atveju, padės kūrinių aprašymai.
„Akis kliūva“ – paprasta frazė, bet joje jau užkoduota visa parodos logika. Linkiu, kad kūriniai kliudytų ne tik akį, bet ir užkabintų iš vidaus.“
–Gabrielius
Parodos atidarymas vyks gegužės 5 d. 18 val. galerijoje „Kunstkamera“ – dalyvavimas nemokamas ir visi yra kviečiami.
Paroda veiks iki gegužės 22 dienos.
Susipažinti su paroda, autoriumi ir jo darbais bei galerijos darbo valandomis galite šia nuoroda: https://www.kunstkamera.lt/
About the Author
