Augantis Vilnius vis dažniau susiduria su paradoksu – miestas plečiasi, tačiau gyvenimo kokybė ne visada gerėja. Taigi kyla klausimų, koks miestas iš tiesų patogus gyventi ir kaip šiuolaikinėje urbanistikoje sprendžiami infrastruktūros, socialinės aplinkos ir žaliųjų erdvių iššūkiai. Šie klausimai skatina architektus vis iš naujo permąstyti miesto planavimo principus, ypač kalbant apie mieste įsiterpusias buvusias pramonines teritorijas ar užmiesčio tipo prekybos zonas. Vienas iš tokių bandymų – prekybos parko „Banginis“ konversija Vilniaus Šiaurės miestelyje. Architektų teigimu, ši teritorija turėtų virsti gyvu, žaliu ir bendruomenišku kvartalu, orientuotu į jaunas šeimas su vaikais. Apie šią viziją ir planuojamus pokyčius kalbamės su projekto architektais.
Iš „karščio salos“ – į erdvę vaikams augti
Pasak projekto architektūrinę viziją kūrusios studijos AKETURI vadovo ir architekto Luko Rekevičiaus, šiandien „Banginio“ teritorija – tai asfaltuota bemaž 5 hektarų komercinė erdvė. Bemaž 95 proc. jos ploto dengta naftos produktais – bituminiais stogais ir asfaltu. Joje nėra vietos šeimų laisvalaikiui, vaikų žaidimams ar saugiam buvimui lauke. Vasarą įkaitę pastatų stogai ir automobilių stovėjimo aikštelių asfaltas kuria čia „karščio salos“ efektą – karštis sklinda į aplinkinius kiemus, kaitina vaikų žaidimo aikšteles ir skurdina želdinius.
Pasak architekto, planuojama transformacija šią miesto dalį keičia iš esmės. Vietoje didžiulių asfaltuotų plotų čia numatoma sukurti žalią, į mažesnius kvartalus suskaidytą miesto dalį. Joje darniai derės integruotos gyvenamųjų butų, komercinės paskirties ir biurų bei pramogų ir laisvalaikio erdvės.
Kita pastebėta problema – šios vietos monofunkciškumas.
„Ši teritorija yra tarsi komercinė dykynė, kurioje vienintelis dalykas, ką galima veikti, yra pirkti. Sumanėme pasiūlyti funkcijų įvairovę. Ir nors pusę visų pastatų vis dar sudarys prekybai skirtos patalpos, tačiau jų bus įvairių – kepyklėlių, kavinių, restoranų, kirpyklų, didelis food-court stiliaus maisto kiemas. Siekiama, kad išliktų ir esama namų ūkio bei statybos prekių segmento parduotuvė, taip pat ir maisto prekių krautuvė“, – sako architektė Milda Rekevičienė.
Vienas iš esminių šios teritorijos trūkumų yra ir tai, kad didžiulis „Banginio“ statinys bemaž neturi „gerųjų“ fasadų – aktyvių vitrinų. Priešingai – net į tris kvartalą ribojančias gatves (S. Žukausko, K. Ladygos ir J. Kubiliaus) yra atsukti aklini fasadai arba ūkiniai kiemai, krovos rampos, tvoros. Tokių fasadų dabar yra daugiau nei 0,7 km. Taigi architektai išsikėlė ambicingą tikslą – padaryti taip, kad „blogųjų“ fasadų nebūtų iš viso – visi planuojamo naujojo kvartalo pastatai pirmuose aukštuose bus gyvi, o rampos ir krovos zonos – perkeltos po žeme.
Planuojama, kad bene visi naujajame kvartale iškilsiantys pastatai bus žemesni nei aplinkiniai daugiabučiai – jie neviršys septynių aukštų, o dalis pastatų bus penkių, trijų ar vos vieno aukšto. Be to, vengiant ilgų ir nepertraukiamų tūrių, kvartalai bus skaidomi smulkesniais pastatais, taip leidžiant šviesai geriau sklisti per visas kvartalo erdves, o saulės spinduliams – pasiekti kiemuose numatomas įrengti vaikų žaidimo aikšteles.
Transformuojant šią teritoriją remiamasi ir istoriniais Vilniaus žemėlapiais – jų pagrindu čia bus atkuriamas senųjų gatvelių tinklas. Pagrindine ašimi taps dabar sunykusi Galvydžio gatvės atkarpa, o į ją įsikirs dabartinės V. Nagevičiaus gatvės tąsa – taip pat kažkada sunaikintas istorinis traktas. Atkurtų gatvelių sankirtoje numatoma kvartalo širdis – skveras, kuris tarsi ašis jungs skirtingas teritorijos dalis ir kurs gyvą miesto erdvę. Tikimasi, kad čia įsikursiančios šeimos su vaikais įvertins ir planuojamą gerokai didesnį nei iki šiol želdinių kiekį – jį numatoma padidinti nuo dabartinių maždaug 2 proc. iki 30 proc. Be to, šių želdinių funkcija bus ne tik dekoratyvinė – jie formuos poilsio, žaidimų ir bendruomenės susitikimų erdves.
„Kvartale augs ne tik dekoratyviniai krūmai – jame pasodinsime daug pavėsį galinčių teikti medžių, taip pat mėginsime persodinti ir taip išsaugoti dabar čia augančius medelius, todėl šios miesto dalies bendruomenė, ypač šeimos su vaikais, turės daugiau galimybių nei iki šiol leisti laiką lauke“, – sako architektas L. Rekevičius.
Pasak jo, nors po žeme planuojama požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, po gatvėmis paliekamos zonos su tikru gruntu, be požeminio užstatymo, todėl čia augsiantys medžiai turės užtektinai vietos šaknų sistemoms.
Būstai, pritaikyti šeimoms
Naujajame kvartale planuojama pastatyti apie 1000 gyvenamųjų butų. Didžioji jų dalis bus funkcionalūs 2–3 kambarių būstai, orientuoti į jaunas šeimas su vaikais. Prireikus projektiniai sprendimai leis lanksčiai jungti statomus butus ir taip prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių – nuo pirmojo būsto jaunai porai iki erdvesnių namų šeimai.
„Vidutinis statistinis namų ūkio dydis Vilniuje yra apie 2,1 žmogaus, tačiau šiame projekte keliame sau ambiciją šią statistiką pagerinti. Taip mėginsime sukurti aplinką, kurioje šeimos renkasi pasilikti ilgam“, – sako L. Rekevičius.
Saugūs kiemai ir kasdienis patogumas
Kuriant naująjį kvartalą, didelis dėmesys skiriamas saugumui ir kasdieniam patogumui. Čia formuojami uždari, tik gyventojams skirti vidiniai kiemai, o kiekviename iš jų numatomos žaidimų aikštelės, pritaikytos skirtingo amžiaus vaikams. Viešosios erdvės planuojamos taip, kad būtų patrauklios ir vyresniems vaikams bei paaugliams – jose atsiras vietos jų susitikimams, laisvalaikiui ir bendruomenės renginiams.
„Dažnos šeimos problema ta, kad paaugliams nebeįdomu leisti laiką namų kiemuose, todėl jie migruoja į miesto centrą. Čia patrauklią miestišką erdvę kuriame visai greta – gatvelės, skveras, maisto kiemas bus patrauklios vietos jaunimui visai šalia namų“, – pasakoja viena iš projekto autorių architektė Gabrielė Griušytė.
Gyvenimas be automobilio
Naujasis kvartalas bus tinkamas visiems judėjimo būdams – pėstiesiems, dviratininkams ir automobiliams. Jų srautus numatoma aiškiai atskirti, o tarp jų – suformuoti žaliąsias zonas.
Pasak architekto L. Rekevičiaus, naujasis kvartalas projektuojamas iš esmės kitaip, todėl čia gyvenant automobilio kasdien gali ir neprireikti.
„Pirmuosius aukštus planuojame gyvybingus – su smulkiosios prekybos vietomis, kavinėmis, kepyklėlėmis ir svarbiausiomis kasdienėmis paslaugomis, todėl viską, ko reikia kasdieniam gyvenimui, bus galima pasiekti pėsčiomis. Planuojama, kad duris čia galėtų atverti ir vaikų darželis ar mokykla – aktyviai kalbamasi su galimais šių veiklų operatoriais“, – sako architektas.
Iki šiol didelę teritorijos dalį užėmusi antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė bus perkelta po žeme – ją pakeis dviejų aukštų požeminė aikštelė. Tokiu sprendimu paviršius išlaisvinamas žmonėms ir viešosioms erdvėms. Iš viso teritorijoje numatoma įrengti triskart daugiau vietų, nei yra dabar – apie 2100 vietų vietoj dabartinių 700.
Šio projekto urbanistinę analizę ir viziją rengė studija MMAP (aut. Martynas Marozas, Gabija Strockytė, Kotryna Gasiūnaitė, Aira Zajauskaitė, Ignas Čeponis, Agnė Šeduikytė, Diana Markovskaja), o architektūrinę viziją kūrė studija AKETURI (aut. Milda Rekevičienė, Lukas Rekevičius, Gabrielė Griušytė, Andrius Kamičaitis, Diana Čižaitė, Jovita Brinkevičiūtė-Banevičė, Lukas Jusas, Andrius Maksimavičius, Mantas Maksimavičius, Simonas Kazlauskas).
Projekto vystytoja – „Harmony Holding Company“ įmonių grupė. Jos nekilnojamojo turto portfelį sudaro prekybos parkas „Banginis“ Vilniuje, prekybos centras „Banginis“ Klaipėdoje, daugiafunkcis verslo kompleksas Kaune, Islandijos pl., kuriame veikia prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“, restoranas „McDonald’s“, „Lidl“ ir „Decathlon“, „HalfPrice“ bei „Jahipaun“ parduotuvės, vystomas daugiafunkcis pastatų kompleksas vietoje legendinės „Merkurijaus“ parduotuvės Kaune, Laisvės al., ir kiti nekilnojamojo turto objektai visoje Lietuvoje. Šios įmonių grupės kontrolinis akcijų paketas priklauso Augustinui Rakauskui.
About the Author
