Augintinių mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių jų savijautą, energiją ir ilgalaikę sveikatą, tačiau pasirinkti tinkamą pašarą šiandien gali būti sudėtinga. „Rimi“ atstovai teigia, kad parduotuvių lentynose gausu skirtingų produktų, kurie skiriasi ne tik kaina, bet ir sudėtimi, kokybe bei paskirtimi. Veterinarijos gydytoja Simona Žvirblytė atskleidžia į ką atkreipti dėmesį renkantis augintinio pašarą.
„Gyvūnų mitybos poreikiai gali būti labai skirtingi – jie priklauso nuo amžiaus, dydžio, aktyvumo ar sveikatos būklės, todėl pirkėjams svarbu turėti galimybę rinktis iš plataus ir įvairaus pašaro asortimento. Tai leidžia lengviau pritaikyti mitybą konkrečiam augintiniui ir rasti kokybiškus produktus, atitinkančius skirtingas finansines galimybes, o šią savaitę dar ir už puikią kainą“, – sako „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Luka Lesauskaitė.
Veterinarijos gydytoja pažymi, kad pirmasis žingsnis renkantis pašarą turėtų būti paties gyvūno įvertinimas – jo amžius, dydis, aktyvumo lygis ir bendra sveikatos būklė.
„Skirtingais gyvenimo etapais augintinių mitybos poreikiai reikšmingai keičiasi. Jauniems gyvūnams reikalingas didesnis kalorijų ir maistinių medžiagų kiekis, kuris užtikrina augimą ir vystymąsi, o vyresniems svarbesnis tampa lengvesnis virškinimas ir subalansuota sudėtis. Ne mažiau svarbi ir pašaro kokybė – rekomenduojama rinktis aukštesnės klasės produktus, kurių sudėtis aiški, pagaminta iš kokybiškų žaliavų ir papildyta reikalingais vitaminais bei mineralais“, – teigia S. Žvirblytė
Kaip atpažinti, ar pašaras tinka augintiniui?
Anot veterinarijos gydytojos, net ir pasirinkus kokybišką pašarą, svarbu įvertinti, kaip jį toleruoja pats gyvūnas. Ji pabrėžia, kad tinkamas pašaras pirmiausia atsispindi augintinio savijautoje – jis išlieka aktyvus, žaismingas, turi gerą apetitą, o virškinimas vyksta sklandžiai.
„Vienas svarbiausių rodiklių yra tuštinimasis. Jei augintinis tuštinasi reguliariai, o išmatų kiekis ir konsistencija yra normali, tai rodo, kad pašaras yra tinkamas ir gerai įsisavinamas. Priešingu atveju gali pasireikšti įvairūs virškinimo sutrikimai – pilvo pūtimas, diskomfortas po valgymo, dažnesnis tuštinimasis ar padidėjęs išmatų kiekis. Tokie požymiai dažniausiai signalizuoja, kad pasirinktas pašaras nėra optimalus konkrečiam gyvūnui“, – teigia S. Žvirblytė.
Taip pat svarbu stebėti odos ir kailio būklę. Jei atsiranda niežulys, odos paraudimai, ausų ar tarpupirščių uždegimai, tai gali būti susiję su pašaro netoleravimu ar alergija. Tokiais atvejais rekomenduojama pasitarti su veterinarijos gydytoju ir, jei reikia, rinktis specializuotą ar gydomąjį pašarą.
Sausas pašaras – praktiškas pasirinkimas, tačiau svarbu išlaikyti balansą
Augintinių šeimininkai dažnai svarsto, kuris pašaras yra tinkamesnis – sausas ar šlapias. Pasak S. Žvirblytės, abu pasirinkimai gali būti tinkami, tačiau sausas pašaras dažnai laikomas praktiškesniu sprendimu. Jis yra patogus naudoti, ekonomiškesnis ir gali prisidėti prie dantų higienos palaikymo.
„Šlapią ir sausą pašarą galima derinti, tačiau svarbu išlaikyti balansą. Kai kurie augintiniai linkę rinktis tik skanesnį, dažniausiai šlapią pašarą, todėl ilgainiui gali atsisakyti sauso pašaro. Dėl šios priežasties rekomenduojama laikytis nuoseklumo ir stebėti augintinio elgseną“, – teigia veterinarijos gydytoja.
S. Žvirblytė sako, jei keičiamas pašaras apskritai, būtina tai daryti palaipsniui. Pereinamasis laikotarpis dažniausiai trunka nuo vienos iki dviejų savaičių, per kurias senas ir naujas pašaras maišomi, palaipsniui didinant naujo produkto dalį. Toks metodas leidžia išvengti virškinimo sutrikimų ir padeda organizmui sklandžiai prisitaikyti prie pokyčių.
„Jei siekiama įvairovės, saugiausia rinktis to paties gamintojo pašarus, keičiant tik baltymų šaltinį. Tai padeda išlaikyti stabilų virškinimą ir sumažina nepageidaujamų reakcijų riziką“, – sako ji.
Kada reikėtų sunerimti dėl augintinio sveikatos?
Augintinio apetito pokyčiai gali būti laikini ir susiję su aplinkos ar emociniais veiksniais, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į bendrą jo būklę. Jei gyvūnas išlieka aktyvus, žaismingas ir neturi kitų simptomų, trumpalaikis apetito sumažėjimas gali būti laikomas normaliu reiškiniu.
„Vis dėlto yra situacijų, kai delsti nereikėtų. Jei augintinis neėda ilgiau nei 24 valandas, tampa vangus, apatiškas, atsisako net mėgstamų skanėstų ar pasireiškia papildomi simptomai, tokie kaip vėmimas ar viduriavimas, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją. Tokie požymiai gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus, kuriems reikalinga profesionali pagalba“, – įspėja veterinarijos gydytoja.
Kasdienėje priežiūroje svarbu nepamiršti ir kitų aspektų. Dantų higiena turėtų būti palaikoma reguliariai – efektyviausia priemonė išlieka dantų valymas specialiu šepetėliu ir gyvūnams skirtomis pastomis. Kieti skanėstai gali būti naudojami tik kaip papildoma priemonė, tačiau svarbu rinktis ne per kietus, dantims pritaikytus produktus ir atsisakyti virtų kaulų.
„Ne mažiau svarbi ir nagų priežiūra. Tiek šunims, tiek katėms nagus rekomenduojama kirpti kas 3–6 savaites, atsižvelgiant į jų augimo greitį. Per ilgi nagai gali sukelti diskomfortą ar keisti eiseną – šunims tai išduoda nagų kaukšėjimas į grindis, o katėms jų kibimas už paviršių. Namuose svarbu turėti specialias kirpimo žirkles, papildomai katėms – draskyklę, o jei augintinis leidžiasi, nagus galima ir švelniai dildinti“, – sako ji.
About the Author
