Valstybės Kontrolė: Ar Pasiteisino Administracinių Funkcijų Centralizavimas?

Viešojo sektoriaus funkcijų centralizavimas vyksta lėčiau nei planuota, o jo finansinė nauda – neaiški.
2020 m. atliktas auditas parodė, kad rengiantis centralizavimui buvo trūkumų, dvi iš šešių pateiktų rekomendacijų iki šiol neįgyvendintos.
Šių metų pradžioje centralizuotai funkcijos buvo atliekamos tik apie 70 proc. planuotų įstaigų.
Siekiant realios centralizavimo naudos, būtina įvertinti jo finansinį efektą.

Naujausia Valstybės kontrolės Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita atskleidžia, kad viešojo sektoriaus finansinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų telkimas į vienas rankas – stringa. Procesas užsitęsė septyneriais metais ilgiau nei planuota, o dalis esminių sprendimų iki šiol nepriimti.

Centralizavimu siekta efektyviau organizuoti finansinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas ir sumažinti valstybės išlaidas, tačiau laukiamas proveržis atidedamas – šių metų pradžioje centralizuotai buvo aptarnaujama tik 70 proc. planuotų įstaigų.

„Septynerius metus vėluojantis procesas be aiškiai įrodyto finansinio efekto yra nepriimtinas. Centralizavimas negali tapti tikslas pats savaime ar našta biudžetui – tai privalo būti įrankis realiai taupyti mokesčių mokėtojų lėšas. Šiandien mes vis dar neturime įrodymų, kad ši reforma finansiškai pasiteisino“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Funkcijų centralizavimas pradėtas 2018 m., kai buvo nuspręsta finansinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas perduoti Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui (NBFC). Valstybės kontrolė 2022 m. atliko auditą „Buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimas“, kurio metu vertino, ar funkcijų centralizavimas sudaro sąlygas jas atlikti efektyviai.

Auditorių vertinimu, pasirengimas centralizavimui turėjo trūkumų: jis būtų buvęs efektyvesnis, jei būtų nustatyti įstaigų centralizavimo kriterijai, laiku sukurtos trūkstamos ir patobulintos turimos informacinės sistemos, daugiau dėmesio būtų skiriama darbuotojams pritraukti ir jų kompetencijoms stiprinti.

Finansų ministerijai (FM) ir NBFC buvo pateiktos šešios rekomendacijos, dvi pagrindinės iki šiol neįgyvendintos. Centralizavimas buvo nukeliamas ne vieną kartą (iš 2020 m. – į 2027 m. rugsėjo 1 d.), todėl laukiamas pokytis neįvyko ir 2026 m. pradžioje bendrosios funkcijos centralizuotai buvo atliekamos tik apie 70 proc. planuotų įstaigų. Nors patvirtinti centralizavimo kriterijai, pagal kuriuos įstaigos įtraukiamos į centralizavimo procesą, ir pareigybių perdavimo sąrašai, įstaigos sunkiai derasi dėl funkcijų perdavimo ir retai pavyksta rasti visoms šalims priimtiną sprendimą.

Taip pat neišspręstas centralizuoto personalo administravimo procesų teisinis reglamentavimas. Dėl skirtingų institucijų pozicijų, iki šiol nepatvirtinti dar 2024 m. FM parengti būtini teisės aktų pakeitimai.

Įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas, įvyko ir teigiamų pokyčių: NBFC struktūra pritaikyta procesinio valdymo modeliui, visuose padaliniuose įdiegta užduočių ir darbo krūvių valdymo sistema, leidžianti efektyviau organizuoti darbą ir gerinti paslaugų kokybę. Nors pasitenkinimas NBFC paslaugomis 2024 m. siekė 77 proc., finansinėse ataskaitose auditoriai kasmet nustato reikšmingų klaidų. Tai rodo, kad NBFC teikiamų paslaugų kokybė vis dar nėra pakankama.

Siekdama gerinti finansinės apskaitos vykdymą ir centro vidaus kontrolės kokybę, Valstybės kontrolė 2019 m. FM ir NBFC rekomendavo standartizuoti veiklos procesus, būtinus centralizuotam įstaigų finansinės apskaitos tvarkymui. Atsižvelgiant į tai, įdiegta bendra finansų valdymo informacinė sistema, kuri leido atsisakyti dalies anksčiau naudotų sistemų ir sumažinti jų priežiūros išlaidas. Ateityje planuojama sukurti centralizuotą darbo užmokesčio ir personalo administravimo sistemą, įvertinti paslaugų savikainą ir užtikrinti efektyvesnį duomenų apsikeitimą tarp institucijų.

Valstybės kontrolė pabrėžia, kad be aiškaus finansinio vertinimo, centralizavimo nauda išliks tik teorinė. Be naudos apskaičiavimo, be užbaigto proceso valstybė rizikuoja išlaikyti „dvigubą struktūrą“ – finansuoti ir NBFC, ir palikti dalį darbuotojų necentralizuotose įstaigose. Tokia rizika gali padėti ne taupyti, o atvirkščiai – didinti administracinę naštą.

Aktualūs duomenys apie rekomendacijų įgyvendinimo būklę skelbiami Valstybės kontrolės interneto svetainėje Atviri duomenys | Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, o svarbiausių rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita – svetainės skyriuje Rekomendacijų įgyvendinimas.