Nuo 2 valandų iki 5 valandų per dieną – tiek vidutiniškai laiko prie ekranų praleidžia vaikai Europoje. Didelė dalis šio laiko skiriama ne tik mokslams, bet ir bendravimui bei pramogoms, o tai neretai atveria naujų rizikų – nuo perteklinio informacijos dalijimosi iki bendravimo su nepažįstamais žmonėmis ar kenkėjiško turinio. Išmaniųjų technologijų ekspertai pabrėžia, kad vien draudimų nepakanka – tėvams ar globėjams svarbu nustatyti ir kelias taisykles, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
„Vaikai internete elgiasi taip pat kaip realiame pasaulyje – bendrauja, žaidžia, ieško naujų patirčių. Skirtumas tas, kad internete pavojai dažnai yra mažiau akivaizdūs, bet ne mažiau realūs. Statistika rodo, kad Europoje maždaug kas šeštas vaikas patiria patyčias internete, o kas dešimtas yra susidūręs su įtartinu ar pavojingu suaugusiojo elgesiu. Todėl labai svarbu su vaikais apie tai kalbėtis ir iš anksto susitarti dėl aiškių taisyklių“, – sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Pasak jos, norint užtikrinti vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje, tėvams ar globėjams verta susitelkti į tris pagrindinius žingsnius.
Pirmas žingsnis – susitarti dėl elgesio internete
Prieš vaikui įteikiant pirmąjį išmanųjį telefoną ar leidžiant savarankiškai naršyti internete, svarbu aptarti pagrindines saugaus bendravimo internete taisykles. Vaikams lengviausia suprasti per gyvenimiškus pavyzdžius, todėl verta akcentuoti, kad internete galioja tos pačios taisyklės kaip ir kieme.
„Reikėtų aiškiai pasakyti, kad internete negalima dalintis asmenine informacija, pavyzdžiui, telefono numeriu ar gyvenamosios vietos duomenimis. Taip pat svarbu aptarti bendravimo kultūrą – kaip ir realiame gyvenime, čia netoleruojamas įžeidinėjimas ar patyčios“, – pabrėžia E. Staniulionė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į bendravimą su nepažįstamaisiais – vaikai turėtų žinoti, kad gavus įtartiną žinutę ar kvietimą internete reikėtų apie tai pranešti tėvams ar globėjams.
Antras žingsnis – pasirūpinti privatumu ir saugumu
Dauguma vaikų laiką leidžia socialiniuose tinkluose ar žaidimų platformose, tad ir čia būtina aptarti privatumo nustatymus ir saugaus bendravimo principus.
„Vien tik pasakyti „būk atsargus“ nepakanka – reikia kartu parodyti, kaip nustatyti privatumo parametrus, kas gali matyti vaiko turinį, kaip blokuoti nepageidaujamus kontaktus. Tai yra praktiniai įgūdžiai, kurių vaikai patys dažnai neišmoksta, kol jiems to neparodo“, – sako „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Ne mažiau svarbu ir technologinis saugumas. Vaikams svarbu paaiškinti, kad programėles reikėtų siųstis tik iš oficialių parduotuvių – „Google Play“ ar „App Store“. Taip pat būtina pakalbėti apie nuotolinių sukčių siunčiamas kenkėjiškas nuorodas ir kodėl negalima jų atidaryti.
„Net ir vienas neatsargus paspaudimas gali atverti kelią kenkėjiškoms programoms ar nuotoliniams sukčiams. Todėl svarbu ugdyti įprotį sustoti ir atsiklausti tėvų prieš atidarant nežinomas nuorodas“, – sako E. Staniulionė.
Trečias žingsnis – naudoti papildomas priemones ir išlikti įsitraukus
Net ir susitarus dėl taisyklių, vaikai jas kartais pamiršta, todėl tėvams verta pasitelkti ir technologinius sprendimus. Šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai leidžia ne tik riboti turinį, bet ir stebėti naudojimosi laiką ar apsaugoti nuo netinkamų programėlių.
„Papildomos apsaugos priemonės vaikų telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose padeda sukurti saugesnę aplinką. Svarbiausia, tėvai turėtų nuolat domėtis, ką vaikas veikia internete, kokias platformas naudoja ir su kuo bendrauja. Kai vaikas mato, kad tėvai domisi jo skaitmeniniu pasauliu, jis daug drąsiau dalijasi savo patirtimis ir problemomis“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė E. Staniulionė.
About the Author
