Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodo teiginių, kad užsieniečiams Lietuvoje sudėtinga ar net neleidžiama įsigyti nekilnojamojo turto su žeme. Tokie teiginiai nėra tikslūs, nes Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas rodo priešingai – užsieniečiai gali įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, jei atitinka tam tikras aiškiai apibrėžtas sąlygas.
Užsieniečių teisė įsigyti žemę Lietuvoje įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme. Jame nustatyta, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus nuosavybės teise gali įsigyti tik tie užsienio subjektai, kurie atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
Šiuos kriterijus atitinkančius užsienio subjektus detalizuoja minėto įstatymo 4 straipsnis. Jis sako, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka užsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos užsienio organizacijos, įsteigti valstybėse, kurios neįeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas ir kurios yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų narės: Europos Sąjungos (ES); Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO); Europos ekonominės erdvės susitarimo (EEE); Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO).
Lietuvos notarų rūmų prezidento Mariaus Stračkaičio teigimu, įstatymas taip pat aiškiai apibrėžia, kad šiuos kriterijus atitinka ne tik minėtų valstybių piliečiai, bet ir jų nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos pilietybės.
„Svarbu suprasti, kad įstatymas leidžia įsigyti nekilnojamąjį turtą tiems užsienio piliečiams, kurie atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus. Praktikoje svarbiausia yra tinkamai įvertinti konkrečią situaciją ir laikytis galiojančių teisės aktų reikalavimų, nes kiekvienas sandoris gali turėti savų ypatumų“, – pažymi M. Stračkaitis.
Taigi, žemę Lietuvoje gali įsigyti užsienio subjektai, susiję su Europos Sąjungos, NATO, Europos ekonominės erdvės ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėmis, įskaitant jų piliečius bei nuolatinius gyventojus. Ši teisė taip pat taikoma Lietuvoje nuolat gyvenantiems asmenims, neturintiems Lietuvos Respublikos pilietybės.
Papildomai taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje galioja specialus teisinis reguliavimas, taikomas Rusijos Federacijos piliečiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo nuostatomis, yra sustabdyta Rusijos Federacijos piliečių, neturinčių leidimo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir juridinių asmenų, kurių naudos gavėjai yra Rusijos Federacijos piliečiai (nepriklausomai nuo to, ar jie turi, ar neturi leidimą gyventi Lietuvoje), teisė įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje. Šis draudimas netaikomas kai turtas įgyjamas paveldėjimo būdu. Taigi, Rusijos Federacijos piliečiams šalia Konstituciniame įstatyme visiems užsieniečiams nustatytų ribojimų įsigyti žemę, taikomi papildomi ribojimai įsigyjant nekilnojamąjį turtą.
About the Author
