Balandžio 23 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Radvilų rūmų dailės muziejuje atveriama kartu su Charkivo fotografijos mokyklos muziejumi organizuojama paroda „Ukrainos svajotojai: Charkivo fotografijos mokykla“.
Ekspozicijoje pristatoma 33 menininkų ir kolektyvų kūryba. Visus juos jungia Charkivo fotografijos mokykla – keturių kartų bendruomenė, pasirinkusi fotografiją kaip pagrindinę kūrybos priemonę. Šios mokyklos atstovai nuo sovietinės cenzūros laikų iki Ukrainos nepriklausomybės, revoliucijų ir rusijos karinės agresijos nuosekliai plėtė fotografijos ribas, pasitelkdami ją aštriai socialinei ir estetinei kritikai. Per kelis šimtus eksponatų – fotografijų, videofilmų, archyvinių objektų – parodoje išsiskleis šeši maištingos ir eksperimentiškos Charkivo fotografijos dešimtmečiai, metodų ir idėjų tęstinumas, žymiausi menininkai, ryškiausi jų kūriniai.
„Paroda bus iki šiol išsamiausias Charkivo fotografijos mokyklos pristatymas. Man tai labai asmeniškas ir džiugus įvykis, nes, būdamas šios bendruomenės narys, jos tradicijų sekėjas, o dabar ir muziejaus vadovas, galiu dirbti su Charkivo menininkais ir pagerbti meninį jų paveldą įgyvendindamas tokius projektus. Ypač šiuo sunkiu metu, kai mūsų šaliai kyla egzistencinė grėsmė. Tikiuosi, kad lankytojai geriau susipažins su Charkivo menininkų požiūriu, jų nagrinėtomis temomis ir susies jas su Ukrainos istorija. Ši paroda pristato atvirą ir kritišką fotografiją, reikalingą brandžiai demokratinei visuomenei“, – sako Charkivo fotografijos mokyklos muziejaus vadovas ir vienas parodos kuratorių Serhijus Lebedynskis.
„Fotografijos mėgėjams Lietuvoje ši paroda svarbi ir dėl to, kad paliudija ilgalaikius kultūrinius Ukrainos ir Lietuvos ryšius. Dar judėjimo pradžioje, 8–9 dešimtmečiais, Charkivo fotografai intensyviai bendravo su lietuviais Vitu Luckumi, Aleksandru Macijausku, Vitalijumi Butyrinu, Algirdu Šeškumi ir kitais, keitėsi idėjomis, vieni kitus įkvėpė. Muziejaus lankytojai neabejotinai aptiks šios bendrystės ženklų fotografijų estetikoje, siužetuose, kūrėjų pastangose priešintis represinei sistemai ir atspindėti laisvėjančių visuomenių pokyčius“, – pasakoja Radvilų rūmų dailės muziejaus direktorė Justina Augustytė.
Smūgio teorija
Charkivo fotografijos mokyklos istorija siekia XX a. 8 dešimtmetį, kai Charkivo regioniniame fotografijos klube susitikę keli bendraminčiai įkūrė neformalią grupę „Vremia“ („Laikas“). Nors valstybės finansuojami fotoklubai turėjo skleisti propagandą, kaip tik čia formavosi maištingos bendruomenės. Vienintelė grupės „Vremia“ 1983 m. paroda Charkivo mokslininkų namuose, pritraukusi gausią publiką, po kelių valandų buvo uždaryta, bet tapo reikšmingu įvykiu Charkivo fotografams, nes joje paskelbtas manifestas ir pristatyta „smūgio teorija“, teigusi, kad nuotrauka turi sukrėsti – jos turinys arba forma privalanti sujaukti įprastą suvokimą.
Pirmoji Charkivo fotografijos mokyklos karta siekė atsikratyti socialistinio realizmo klišių ir kritiškai vaizdavo nepagražintą sovietinę kasdienybę, eksperimentavo su fotografijos technologija, kūrė ranka išpjaustytus koliažus ir fotomontažus, išbandė novatoriškus spalvoto spausdinimo metodus, laboratorines manipuliacijas.
Kūryboje – Ukrainos istorijos atspindžiai
Vėlesnės fotografų kartos tęsė grupės „Vremia“ inovacijas, papildydamos jas savitomis, laikotarpio nuotaikas atspindėjusiomis meno praktikomis. Sovietų Sąjungos sistemos griūtis atnešė svaiginamą laisvės jausmą, skatino itin atvirai tyrinėti prieštaringas temas, eksperimentuoti atliekant provokuojančius performansus. Po 2000 m. iškilusi jaunesnioji Charkivo menininkų karta savo fotografijose fiksavo kintančią Ukrainos socialinę realybę ir aktyviai puoselėjo bendruomeniškumą: kūrė naujus kolektyvus, steigė menininkų erdves, skirtas eksperimentams ir dialogui.
2013 m. Orumo revoliucija ir iškart po jos prasidėjęs rusijos karas prieš Ukrainą, 2022 m. peraugęs į plataus masto invaziją, davė pradžią dramatiškiems pokyčiams, privertusiems Ukrainos visuomenę stoti į kovą dėl nepriklausomybės. Fotografija tapo pilietine pareiga. Visų kartų menininkai dokumentavo protestus gatvėse, vėliau – fronto liniją.
Muziejus, išsaugantis paveldą
Nors vadinamas mokykla, šis judėjimas neturi institucinio pagrindo, fotografai jungiasi bendruomeniniu principu, kartu ir individualiai siekdami meninės išraiškos laisvės. Visas keturias kartas siejanti giminiška estetika, artimi ryšiai ir bendradarbiavimas leidžia Charkivo fotografijos mokyklą traktuoti kaip savarankišką judėjimą, tapusį vienu reikšmingiausių Ukrainos šiuolaikinio meno reiškinių.
Judėjimo paveldui sutelkti ir išsaugoti 2018 m. įkurtas Charkivo fotografijos mokyklos muziejus. Dėl 2022 m. rusijos pradėtos plataus masto invazijos muziejus buvo priverstas atidėti planuotą nuolatinės ekspozicijos ir edukacinės erdvės atidarymą Charkive, o vietoj to sutelkė pastangas, kad būtų iškeldinti menininkai ir jų archyvai. Gausi muziejaus kolekcija (daugiau nei 5000 atspaudų ir apie 70 000 negatyvų) evakuota į Vokietiją, o komanda toliau palaiko ryšius su menininkais, tyrinėja ir populiarina Charkivo fotografijos palikimą.
Parodos patirtį praplės tarptautinis simpoziumas, edukaciniai užsiėmimai ir kiti renginiai
Balandžio 23 d. 16.30 val. įvyks susitikimas su parodos menininkais ir kuratoriais (renginys vyks anglų kalba). Parodos atidarymą lydės balandžio 24–25 d. vyksiantis tarptautinis simpoziumas „Mėgėjų fotografijos klubai SSRS ir satelitinėse šalyse XX a. 6–9 dešimtmečiais“. Renginyje bus apžvelgiami fotomėgėjų klubai kaip meninių eksperimentų ir nekonformistinių praktikų židiniai, rusenę socialistinėje kultūros infrastruktūroje. Be pagrindinės simpoziumo prelegentės dr. Jessicos Werneke (Ajovos universitetas, JAV), pranešimus skaitys 18 tyrėjų iš Vidurio ir Rytų Europos šalių. Simpoziumas vyks anglų kalba.
Visą parodos laikotarpį lankytojai bus kviečiami geriau pažinti Charkivo fotografiją ekskursijose, kūrybinėse dirbtuvėse ir edukaciniuose užsiėmimuose. Skirtingų klasių moksleiviams skirta programa kvies pasinerti į (ne)spalvotas menininkų svajones, kurti netradicinius fotografinius pasakojimus ir išbandyti eksperimentines technikas. Paroda veiks iki rugsėjo 20 d., o išsami ją lydinčių renginių programa skelbiama muziejaus interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose.
Pristatomi menininkai: Borisas Michailovas, Genadijus Tubaliovas, Olegas Maliovanas, Oleksandras Suprunas, Jurijus Rupinas, Viktoras Kočetovas, Oleksandras Sitničenka, Volodymyras Šapošnykovas, Jevgenijus Pavlovas, Anatolijus Makijenka, Vita Michailova, Tetiana Pavlova, Romanas Piatkovka, Volodymyras Starko, Miša Pedanas, Serhijus Solonskis, Grigorijus Okunas, Borisas Redko, Serhijus Bratkovas, Ihoras Manko, Serhijus Kočetovas, Bela Logačiova, Vasylisa Nezabaromas, Julija Drozdek, Serhijus Popovas, Vladyslavas Krasnoščokas, Romanas Mininas, Serhijus Lebedynskis, Mykola Ridnis, Hanna Kryvenstova, Ihoras Čekačkovas, Andrijus Račynskis, Alina Kleitman
Kuratoriai: Serhijus Lebedynskis, Borisas ir Vita Michailovai, Darius Vaičekauskas, Oleksandra Osadča, Olena Červonik Grafikos dizaineris Vytautas VolbekasKoordinatoriai: Justina Augustytė, Nojus Kiznis
Ekspozicinių baldų dizainerė Gabrielė ČerniavskajaProdiusuojantis architektas Aleksandras KavaliauskasVertėjas Paulius BalčytisRedaktorės: Erika Lastovskytė, Ieva PuluikienėOrganizatoriai: LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus, Charkivo fotografijos mokyklos muziejusProjektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerijaPartneriai: Ukrainos institutas, „House of Europe“, Kultūros diplomatijos fondasRėmėjai: Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos Respublikos ambasada UkrainojeInformaciniai rėmėjai: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, „JCDecaux Lietuva“Speciali padėka: Šiaulių „Aušros“ muziejus, LNDM Parodų įrengimo skyrius, LNDM Prano Gudyno restauravimo centras, Gintarė Krasuckaitė, Vadim Šamkov
About the Author
