Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų savo namų aplinką vertina teigiamai, tačiau nemaža dalis joje vis dar nejaučia visaverčio komforto. Visgi tai gali paveikti tiek fizinę, tiek psichologinę savijautą – specialistai pabrėžia, kad namai, jų atmosfera ir būklė daro kur kas didesnę įtaką emocinei būklei ir gyvenimo kokybei, nei gali atrodyti.
Baldų salonų tinklo „Gintaro baldai“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad tik 58 proc. gyventojų yra patenkinti savo namų interjeru ir baldais (11 proc. iš jų yra labai patenkinti, 47 proc. – veikiau patenkinti). Tuo metu 16 proc. respondentų nurodė esantys nepatenkinti, o dar 26 proc. laikosi neutralios pozicijos. Šie duomenys rodo, kad beveik kas antras gyventojas savo namuose nesijaučia pakankamai gerai.
„Namai šiandien nebėra tik vieta pernakvoti. Jei trūksta komforto, tai veikia mūsų nuotaiką, savijautą ir net sveikatą“, – sako „Gintaro baldai“ vyr. dizainerė Vilma Ruzgailienė.
Pasak jos, greitėjant kasdieniam tempui, vis rečiau randant laiko sau, ypač svarbu pasirūpinti, kad namai būtų jaukūs ir padėtų atsipalaiduoti. Visgi komfortas namuose nepriklauso nuo vieno konkretaus sprendimo – jį kuria visuma: ne tik namų išplanavimas, bet ir baldai bei jų išdėstymas, interjeras ir apšvietimas.
Nuo studento iki šeimos: kaip keičiasi požiūris į namus
Apklausos duomenimis, labiausiai savo namais yra patenkintas 18–25 m. jaunimas (13,7 proc.), o mažiausiai namais džiaugiasi 46–55 m. respondentai (6,4 proc., t. y. dvigubai mažiau).
Tai, anot dizainerės, atspindi besikeičiančius prioritetus: jaunesniems svarbesnė yra kaina ir stilius, vyresniems – patogumas ir praktiškumas.
„Kai atsiranda nuosavas būstas, šeima, didėja kokybės ir ilgaamžiškumo poreikis, daugiau dėmesio skiriama baldams, apšvietimui, detalėms“, – įžvalgomis dalijasi V. Ruzgailienė.
Tyrimas atskleidžia ir akivaizdžią finansų įtaką: aukščiausias pajamas (virš 1,5 tūkst. eurų) gaunančiųjų grupėje labai patenkintų namų aplinka yra 15,1 proc., kai vidutinių pajamų segmente (501–700 eurų) – tik 8,5 proc.
„Tai – natūralu, tačiau ir su ribotu biudžetu galima susikurti komfortišką aplinką, renkantis nebūtinai brangius, bet funkcionalius, kokybiškus baldus. Tuomet jie tarnauja ilgai ir dažnai būna perduodami iš kartos į kartą. Įprastai kokybiška sofa tarnauja 5–10 metų, spintos ir komodos neretai keičiamos tik kas 10 ar net 20 metų“, – pabrėžia interjero specialistė.
Baldai – viena svarbiausių investicijų į savijautą
„Gintaro baldai“ vyr. dizainerės teigimu, svarbu, kad namų erdvė būtų patogi judėti, logiškai išdėstyta, o baldai – ne tik gražūs akiai, bet ir minkšti, patogūs, ergonomiški.
„Svarbiausi namuose – lova ir čiužinys, nes nuo miego priklauso ne tik mūsų savijauta, energija, bet ir imunitetas. Ne mažiau svarbi yra sofa bei valgomojo erdvė, kur vyksta kasdienis gyvenimas. Jei kėdės – nepatogios, tai greitai pajuntama ir prie stalo su šeima praleidžiama mažiau laiko“, – sako V. Ruzgailienė.
Psichologė Dovilė Maižvilaitė priduria, kad namai tiesiogiai veikia emocinę būseną – gali tiek raminti, tiek išvarginti. Pavyzdžiui, žmogaus savijauta gali skirtis, kai po sunkios dienos grįžtama į tvarkingus namus ir kai – į netvarką.
„Tvarka mažina kognityvinę apkrovą – kai viskas turi savo vietą, smegenims reikia apdoroti mažiau informacijos, mažiau „apkrauname“ save, o tai ramina nervų sistemą. Dėl to dabar populiarios įvairios organizavimo sistemos namuose – dėžutės, aiškus daiktų išdėstymas“, – pabrėžia ji.
Aplinka – mūsų emocinės būsenos veidrodis
Anot D. Maižvilaitės, mes net nesuvokdami nuolat „skaitome“ aplinką per pojūčius: baldų minkštumą, patalynės švarumą, kvapus, garsus, dekoracijas, apšvietimą. Todėl, pasak jos, populiarėja „dopamininis dekoravimas“ – kai namai kuriami iš džiaugsmą keliančių, asmeniškai svarbių daiktų, kuriančių savitumo jausmą.
Nors dalis gyventojų vis dar linkę į namų aplinką investuoti minimaliai, ekspertai sutaria – komfortas nėra prabanga, o kasdienės savijautos pagrindas.
„Labai svarbu įsivertinti savo poreikius ir atėjus rinktis naujų baldų į saloną nebijoti jų „pasimatuoti“ – atsisėsti, atsigulti, pabūti. Ne visada tai, kas gražu, bus patogu. Apgalvokite ir tai, kokią funkciją atlieka namai – ar dažnai sulaukiate svečių ir jiems reikia didelės sofos, ar jums reikalinga darbo vieta ir panašiai“, – pataria V. Ruzgailienė.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojus apie palankiausią laiką įsigyti būstą apklausė 2026 m. kovo 18–28 d. Apklausoje dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
About the Author
