Greitas sprendimas išleisti nedidelę sumą ir jausmas, kad „šį kartą galima“. Taip dažnai prasideda spontaniški pirkiniai, kurie ilgainiui gali virsti įpročiu. Artėjant Velykoms, kai parduotuvėse gausu akcijų, dekoracijų ir šventinių pasiūlymų, spontaniškų išlaidų pagunda dar labiau sustiprėja.
SEB banko užsakymu atliktas tyrimas atskleidžia aiškią tendenciją – spontaniški pirkiniai yra daugelio kasdienybės dalis. Tyrimo duomenys rodo, kad tik apie 20 proc. gyventojų teigia niekada neperkantys spontaniškai, o likusieji bent retkarčiais įsigyja prekių neplanuotai. Dažniausiai tokie pirkiniai atliekami kartą per mėnesį – taip nurodo apie 30 proc. respondentų, o dar 18 proc. pripažįsta impulsyviai apsiperkantys maždaug kartą per savaitę.
Šie skaičiai leidžia kalbėti ne tik apie vartojimo įpročius, bet ir apie platesnį požiūrį į asmeninių finansų valdymą. Spontaniškas pirkimas dažnai atrodo kaip nekaltas, finansiškai neskausmingas momentinis sprendimas, tačiau ilgainiui jis gali turėti apčiuopiamų pasekmių bendrai finansinei sveikatai.
„Spontaniški pirkiniai patys savaime nėra problema. Iššūkiu jie tampa tuomet, kai ima kartotis ir nėra vertinami platesniame finansų planavimo kontekste“, – teigia SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
Tyrimas atskleidė ryškius skirtumus tarp amžiaus grupių. Jauniausi gyventojai spontaniškai perka dažniausiai. Net 40 proc. 18–29 metų respondentų nurodo taip apsiperkantys bent kartą per mėnesį, 23 proc. tai daro kartą per savaitę, dar 10 proc. pripažino, kad kasdien pasiduoda impulsyvumui.
Tuo metu vyresni gyventojai spontaniškų pirkinių vengia dažniau. 60–74 metų grupėje net 32 proc. teigia visiškai nepasiduodantys impulsui pirkti. Kartą per mėnesį pripažino pasiduodantys 21 proc. respondentų, o impulsyviai perkančiųjų kasdien bemaž visai nepasitaikė (1 proc.). Tokie kartų skirtumai nėra atsitiktiniai: jaunesni gyventojai dažniau pasiduoda reklamos įtakai, aktyviau naudojasi socialiniais tinklais ir elektronine prekyba, kur sprendimai priimami greičiau. Be to, jaunesniame amžiuje finansiniai įpročiai dar tik formuojasi, o ilgalaikio planavimo svarba ne visada yra prioritetas.
„Jaunesni žmonės dažniau orientuojasi į momentinį poreikio patenkinimą. Tuo metu vyresni gyventojai jau turi sukaupę patirties, susidūrę su finansiniais iššūkiais ir geriau supranta impulsyvumo pasekmes“, – sako S. Strockytė-Varnė. Pasak jos, vyresnius gyventojus taip pat stabdo didesnis finansinis atsargumas ir aiškesni prioritetai. Jie dažniau planuoja pirkinius iš anksto, vertina kainos ir vertės santykį, o spontaniški sprendimai tampa retesni ne dėl galimybių stokos, bet dėl sąmoningo pasirinkimo.
Nors vienas spontaniškas pirkinys gali atrodyti nereikšmingas, jų visuma ilgainiui gali paveikti finansinę padėtį – sumažėja santaupos, pasidaro sunku laikytis biudžeto plano.
„Atrodo, mėnesio pradžioje suplanuoji, tačiau nepavyksta įgyvendinti, pinigai tarsi nepastebimai ištirpsta. Tam įtakos turi impulsyvumas ir smulkios sumos, kurių nepastebime, bet mėnesio gale jos virsta keliaženkliais skaičiais. Šventiniu laikotarpiu, pavyzdžiui, Velykų metu, šios pasekmės gali būti dar labiau juntamos. Papildomi pirkiniai maistui, dekoracijoms ar dovanoms dažnai viršija iš anksto suplanuotą mėnesio biudžetą, o dalis įsigytų prekių, vėliau taip ir neįgauna realios vertės kasdienybėje. Impulsyvus pirkimas taip pat gali lemti emocinį disbalansą. Trumpalaikį pasitenkinimą dažnai keičia nusivylimas, kai suvokiame, kad pirkinys nebuvo būtinas. Tai formuoja uždarą ratą, kai emocijos skatina išlaidas, o išlaidos vėliau sukelia neigiamus jausmus“, – sako Sigita.
Pasak ekspertės, svarbu pabrėžti, kad impulsyviai perkame tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internetu.
Apsipirkimo būdas nėra lemiantis veiksnys. Kur kas svarbesnis yra pats sprendimo priėmimo procesas ir gebėjimas jį kontroliuoti.
Siekiant sumažinti spontaniškų pirkimų skaičių, svarbu ne tik suprasti savo elgesį, bet ir taikyti paprastas, bet veiksmingas taisykles. Ypač artėjant šventėms. Pirmiausia, verta įvesti 24-72 val. atšalimo taisyklę: prieš perkant neplanuotą daiktą rekomenduojama palaukti bent 24 valandas. Tai leidžia įvertinti, ar pirkinys iš tiesų reikalingas, ar tai tik momentinis noras. Antra, būtina turėti aiškų šventinį biudžetą. Planuojant Velykų, kaip ir bet kurių kitų švenčių, išlaidas svarbu iš anksto nusimatyti, kiek joms galiu išleisti. Taip lengviau kontroliuoti spontaniškus sprendimus ir neviršyti biudžeto. Ir galiausiai, trečia – planuokite pirkinius. Pirkinių sąrašas prieš einant į parduotuvę ar apsiperkant internetu padeda išlaikyti dėmesį ir sumažina nereikalingų pirkinių tikimybę.
„Finansinė disciplina nėra savęs ribojimas. Tai aiškus supratimas, kur ir kodėl išleidžiami pinigai“, – pažymi S. Strockytė-Varnė.
Nors spontaniški pirkiniai išlieka dažni, po truputį augantis finansinio raštingumo lygis Lietuvoje rodo, kad gyventojai vis dažniau pradeda vertinti savo išlaidas. Sąmoningas požiūris į finansus tampa svarbiu įrankiu siekiant ilgalaikio stabilumo. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad impulsyvus pirkimas nėra tik individualus pasirinkimas. Tai yra vartojimo kultūros dalis, kurią galima keisti per žinias, įpročius ir nuoseklius sprendimus.
Šių metų vasarį SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1003 Lietuvos gyventojai, kurių amžius – nuo 18 iki 74 metų.
About the Author
