Nuo balandžio 1 d. įsigaliojus sezoniniams Kelių eismo taisyklių pokyčiams, šalies automagistralėse ir greitkeliuose padidėjo maksimalus leistinas greitis. Nors šis pokytis kasmet žymi šiltojo sezono pradžią ir geresnes važiavimo sąlygas, specialistai primena neprarasti budrumo – didesnis greitis visuomet reiškia ir didesnę riziką, todėl vairuotojams svarbu būti pasirengusiems netikėtoms situacijoms kelyje.
Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, nuo šių metų pradžios Lietuvos keliuose jau užfiksuota 514 eismo įvykių. Tai – kiek daugiau nei pernai (504). Eismo įvykių metu sužeistųjų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo beveik 6 proc. Tai reiškia, kad incidentų keliuose mastas išlieka reikšmingas, ir vairuotojų pasirengimas netikėtumams – itin svarbus.
Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas, pastebi, kad magistraliniuose keliuose ir greitkeliuose vyrauja sezoniškumas − kiekvieną pavasarį čia fiksuojamas transporto žalų šuolis. Atšilus orui, kai prasideda intensyvesnis kelionių sezonas, žalų skaičius pastebimai padidėja, palyginti su žiemos mėnesiais.
Vairuotojai linkę viršyti greitį
Pasak G. Petriko, pagrindine žūčių keliuose priežastimi yra leistino greičio viršijimas arba važiavimas nesaugiu konkrečiai situacijai greičiu – ši ilgametė tendencija išlieka nepakitusi.
„Lietuvos draudimo“ inicijuotas naujausias gyventojų tyrimas atskleidė, kad greičio viršijimas šiltuoju metų laiku Lietuvoje yra labiau taisyklė nei išimtis – tik 1 iš 4 vairuotojų laikosi nustatytų ribojimų, o didžioji dalis vairuotojų pripažįsta dažnai arba bent kartais važiuojantys greičiau nei leidžiama.
„Mūsų inicijuoto tyrimo duomenimis, ketvirtadalis vairuotojų nurodo šiltuoju metų laiku dažnai viršijantys greitį daugiau nei 10 km/h, o kas aštuntas prisipažįsta dažnai tą darantis net daugiau nei 20 km/h. Dar trečdalis apklaustų vairuotojų sako kartais viršijantys greitį šiltuoju metų laiku“, – sako G. Petrikas.
Ekspertas pabrėžia, kad dažnu atveju vairuotojai nepakankamai rimtai vertina važiavimo greičio įtaką eismo įvykių pasekmėms. Net ir nedidelis greičio pasikeitimas gali turėti reikšmingą poveikį sunkioms eismo įvykių baigtims.
„Viena iš priežasčių, kodėl didesnis važiavimo greitis didina eismo įvykių tikimybę – tai sumažėjusi vairuotojo galimybė laiku sustabdyti transporto priemonę. Mat kuo didesnis transporto priemonės važiavimo greitis, tuo ilgesnis automobilio stabdymo kelias. Pavyzdžiui, važiuojant 80 km/h greičiu sausu keliu, vairuotojui prireikia apie 22 metrų vien suvokti kliūtį, ir tai yra atstumas, nuvažiuojamas per maždaug 1 sekundės reakcijos laiką. O visiškai sustoti prireikia maždaug 57 metrų“, – detalizuoja G. Petrikas.
Jis primena, kad saugus greitis nebūtinai sutampa su leistinu maksimaliu greičiu: „Esant sudėtingesnėms eismo sąlygoms ar jaučiant nuovargį, rekomenduojama rinktis mažesnį greitį, kuris leidžia užtikrintai valdyti transporto priemonę ir laiku reaguoti į galimas pavojingas situacijas. Svarbu įvertinti savo vairavimo įgūdžius, savijautą ir kitas aplinkybes. Be to, reikia atminti, kad šiltuoju metų laiku keliuose vyksta daugiau remonto darbų, dėl to svarbu nuolat stebėti kelio ženklinimą, nes eismo organizavimo sąlygos gali keistis net ir per labai trumpą laiką“.
G. Petrikas primena, kad šiltuoju sezonu būtina atidžiai stebėti kitų eismo dalyvių elgesį – pavasarį ir vasarą galimi staigūs stabdymai dėl į kelią iššokusių laukinių gyvūnų, netikėti manevrai apvažiuojant duobes ar reaguojant į pasikeitusias eismo sąlygas.
Kaip pasiruošti šiltajam sezonui
Nors greičio viršijimas didina eismo įvykių riziką, net ir atsakingai vairuojant visiškai jų išvengti ne visada pavyksta. Kelyje pasitaiko ne tik avarijų, bet ir netikėtų techninių gedimų ar kitų situacijų, kurios gali apkartinti kelionę. Beprasidedant intensyvesniam sezonui keliuose, ekspertas ragina įvertinti ne tik pasirenkamą važiavimo greitį, automobilio techninę būklę, bet ir ką daryti, jei kelionė netikėtai nutrūktų.
„Mūsų bendrovės duomenimis, praėjusiais metais, patekę į eismo įvykį, automobilio transportavimo paslaugomis klientai pasinaudojo kone 2700 kartų. Tai reiškia, kad tais atvejais automobiliu po avarijos kelionės tęsti nebebuvo įmanoma. Tad draudžiant automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, rekomenduojama pasidomėti, ar suteikiama transportavimo pagalbos po eismo įvykio paslauga“, – atkreipia dėmesį žalų ekspertas.
G. Petrikas priduria, kad į avariją patekęs automobilis vidutiniškai remontuojamas apie 13 dienų. Tokiems vairuotojams tampa aktuali galimybė šiuo laikotarpiu gauti pakaitinį automobilį arba išlaidų automobilio nuomai atlyginimą.
„Kai kurie draudikai teikia tokią paslaugą ne tik savanorišku kasko draudimu, bet ir privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusiems klientams. Todėl renkantis draudimą svarbu lyginti ne tik kainą, bet ir siūlomas sąlygas“, − apibendrina G. Petrikas.
