Jei anksčiau Lietuvos transporto srautai daugiausia judėjo iš rytų į vakarus, geopolitinė situacija ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje šią kryptį kardinaliai perbraižė. Neapibrėžtumą stiprina ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose, veikiantis energijos kainas, logistikos grandines bei aviacijos sektorių.
Advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė, Transporto industrijos grupės vadovė Žydrūnė Stuglytė pažymi, kad dabartinė geopolitinė ir makroekonominė situacija iš esmės keičia Lietuvos transporto ir susisiekimo sektorių. Todėl vis didesnį dėmesį būtina skirti infrastruktūriniams ir sisteminiams sprendimams, kurie stiprintų sektoriaus potencialą ir užtikrintų karinį mobilumą.
Klaipėdos uostas: nuo netekčių iki naujų partnerysčių
Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas teigia, kad, priešingai nei pandemija, smarkiai išauginusi uosto krovą, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sektoriui sudavė stiprų smūgį:„Pernakt netekome 40 proc. krovinių, nes didelę dalį jų sudarė rytų tranzitas – kroviniai iš Rusijos ir Baltarusijos. Ieškojome sprendimų situacijai stabilizuoti ir šiandien uostas vėl dirba visu pajėgumu – jis generuoja 6,24 proc. Lietuvos BVP.“
Nepaisant patirtų nuostolių, prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba pabrėžia, kad Klaipėdos uostas išlieka dominuojantis Baltijos regione ir turi potencialo plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, ypač su Ukraina.
Geležinkelių srautai mažėja
Geopolitiniai pokyčiai stipriai paveikė ir geležinkelių sektorių. „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas pažymi, kad krovinių srautai kasmet mažėja maždaug penktadaliu, o jų persiorientavimas iš rytų į vakarus vis dar vyksta.
„Nebuvome tinkamai pasiruošę pakeisti srauto iš rytų į vakarus, tą darome šiuo metu. Tačiau pagrindinis mūsų projektas – „Rail Baltica“ – dar tik statomas, o gyvenimas vyksta čia ir dabar“, – sako jis.
Aviacija naujoje realybėje
Aviacijos sektorius taip pat susiduria su naujais iššūkiais. Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) valdybos pirmininkė Inga Duglas atkreipia dėmesį, kad saugumo grėsmės – nuo dronų atakų iki neteisėtų objektų oro erdvėje – daro tiesioginę įtaką sektoriui, tačiau kartu skatina ieškoti naujų sprendimų.
Anot jos, šiandien būtinas platesnis požiūris, apimantis ne tik technologijas, bet ir žmonių kompetencijas bei tarptautinį bendradarbiavimą.
Tuo metu Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus pabrėžia, kad geopolitiniai įvykiai tiesiogiai veikia ir aviacijos ekonomiką. Karas Artimuosiuose Rytuose jau dabar kelia degalų kainas ir gali sukelti aviacinio kuro trūkumą Europoje.
„Aviacijos versle dauguma skrydžių bilietų parduodama iš anksto, todėl augantys kaštai tampa rimtu iššūkiu – dalis bilietų jau parduota kainomis, kurios nebeatitinka dabartinės situacijos“, – pažymi S. Bartkus.
Karinis mobilumas – ir saugumui, ir ekonomikai
Augant geopolitinei įtampai, vis didesnę reikšmę įgauna karinis mobilumas. Ž. Stuglytė pabrėžia, kad Lietuva aktyviai investuoja į šią sritį, tačiau svarbu vertinti ne tik saugumo, bet ir ekonominį šių investicijų poveikį.
Anot jos, tinkamai vystoma infrastruktūra gali prisidėti prie patrauklesnės transporto ir susisiekimo ekosistemos kūrimo bei skatinti bendrą ekonomikos augimą.
S. Bartkus atkreipia dėmesį, kad augantys karinių orlaivių srautai rodo didėjančią infrastruktūros svarbą, o jos plėtra galėtų atverti daugiau galimybių tiek karinei, tiek civilinei pramonei.
Tuo metu Klaipėdos uoste karinis mobilumas jau tampa kasdienybės dalimi – čia ne tik perkraunama karinė technika, bet ir teikiamos papildomos paslaugos, tokios kaip jos remontas ar priežiūra. Vis dėlto, pasak A. Latako, ateityje sektoriui gali pritrūkti pajėgumų, ypač konteinerių krovos srityje, todėl būtina ieškoti sprendimų dėl papildomų teritorijų plėtros.
About the Author
