Finansinių sukčių dėmesys Lietuvos gyventojams – vis didesnis. Vien pernai šalyje užfiksuota daugiau nei 15 tūkst. sukčiavimo atvejų – 12,8 proc. daugiau nei 2024 m. Bendra lėšų, į kurias kėsinosi sukčiai, suma išaugo iki beveik 59 mln. eurų, kai metais anksčiau ji siekė 35 mln. eurų, rodo Pinigų plovimo prevencijos centro duomenys. Atitinkamai daugėja ir scenarijų, kaip pinigams išvilioti reikalingi asmens duomenys patenka į nusikaltėlių rankas, rašoma „Creditinfo Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
Tie patys duomenys atskleidžia ir tai, kad nors sukčiai praėjusiais metais taikėsi išvilioti didesnę pinigų sumą, dėl finansų įstaigų taikomų prevencinių priemonių realūs nuostoliai beveik neaugo – nuo 20 mln. eurų 2024 m. iki 20,4 mln. eurų 2025-aisiais.
„Šie duomenys atspindi dvejopą situaciją: nusikaltėliai vis dažniau kėsinasi į gyventojų ir įmonių finansinį turtą, tačiau realiai pasisavinta lėšų suma pakito nežymiai. Tai reiškia, kad finansų įstaigoms labiau pavyksta užkardyti neteisėtas pinigines operacijas. Vis dėlto, kad ir kokius sprendimus kovoje su sukčiavimu pasitelktų institucijos, svarbiausiu veiksniu išlieka asmeninis atsparumas sukčiams“, – sako „Creditinfo Lietuva“ teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė.
Sukčiavimo apraiškos
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė tvirtina: sukčiai naudoja tiek gerai patikrintus, tiek ir naujus metodus. Anot jos, visų jų tikslas – išvilioti asmens duomenis, kurie leistų pasisavinti pinigines lėšas.
Viena dažniausiai pasitaikančių apgavysčių įvardijamas „fišingas“ (angl. phishing) – sukčiavimas, siekiant neteisėtai įgyti asmeninius konfidencialius duomenis. Tam pasitelkiamos skirtingos technologijos: ir skambučiai telefonu, ir SMS žinutės bei elektroniniai laiškai.
„Fišingo“ atveju sukčiai dažnai apsimeta žinomų ir teisėtai veikiančių organizacijų atstovais ir siekia išvilioti asmeninius prisijungimo prie interneto bankininkystės duomenis. Neretai naudojamasi aktualiomis temomis: pranešama, neva atėjo laikas atnaujinti savo paskyrą, užpildyti klausimyną, gauti kompensaciją, parsisiųsti svarbią informaciją, arba gąsdinama, esą sąskaita buvo užblokuota, ir dėl to neva skubiai reikia prie jos prisijungti. Lietuvos bankų asociacijai priklausančios finansų ir kredito įstaigos šiuo metu sustabdo 83 proc. tokių atakų. Tačiau jų mastas reikalauja ir pačių gyventojų budrumo“, – paaiškina dr. E. Čipkutė.
Panašios pozicijos laikosi ir D. Krikščiukaitė: „Dažniausios pastarojo meto sukčiavimo schemos – apsimetama telekomunikacijų operatorių, elektros tinklų ar vandens tiekimo įmonių darbuotojais, taip pat bankų darbuotojais ar policijos pareigūnais. Gyventojai raginami skubiai pateikti asmens duomenis, prisijungimo informaciją ar perduoti grynuosius pinigus.“
Apsisaugoti nuo sukčių – ir su išmaniais sprendimais
Paklausta, kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo apraiškų, LBA vadovė pataria griežtai nepasitikėti gauta informacija – ypač, jei ši telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į teiktą užklausą, pavyzdžiui, bankui ar kitai įstaigai.
„Jeigu sulaukėte laiško su neįprastu pasiūlymu, prašymu iš nežinomo adresato, būkite ypač atsargūs. O jeigu šis prisistato žinomos įmonės, tarnybos ar kitokios institucijos atstovu, atsiprašę baikite pokalbį bei suradę nurodytos organizacijos reikalingus kontaktus internete, patys pasiskambinkite ir pasitikslinkite, ar ten dirba toks asmuo ir ar jo aprašytos aplinkybės, dėl kurių esą su jumis buvo susisiekta, yra tikros“, – pataria dr. E. Čipkutė.
Kaip komentuoja D. Krikščiukaitė, yra ir kitų būdų, kaip gyventojai gali patys apsaugoti savo tapatybę internete, pavyzdžiui, naudodamiesi paslaugomis „Apsaugok savo tapatybę“ arba „STOP vartojimo kreditams“.
„Matome ir tai, kad beveik kiekvieną dieną sulaukiame gyventojų, kurie atvyksta į kredito biurą padėti vyresnio amžiaus artimiesiems apsaugoti jų duomenis, į kuriuos gali taikytis sukčiai. Tuo metu specialios kredito biuro teikiamos paslaugos gali padėti apsisaugoti nuo neteisėto asmens duomenų panaudojimo perkant prekes, paslaugas išsimokėtinai ar imant kreditus asmens vardu“, – teigia ekspertė.
Ji papildo, kad Lietuvoje veikiantys bankai, kreditų unijos, kitos bendrovės vis dažniau siekia įsitikinti, kad paskolos arba pirkimo išsimokėtinai kreipiasi realūs, tikrieji asmens duomenų savininkai, o ne apgavikai, kurie tik ir nori pasisavinti svetimas lėšas ar įgyti turto ne savo vardu.
„Creditinfo Lietuva“ teisės skyriaus vadovė D. Krikščiukaitė prideda, kad tokios specialios paslaugos padeda apsisaugoti ir jei nusikaltėliams pavyko pasisavinti asmens duomenis. „Net jei asmuo ir netyčia atskleidė savo duomenis, bet kuri finansų institucija negalės suteikti vartojimo kredito be asmens sutikimo. Tai reiškia, kad gyventojas gali jaustis kur kas saugesnis ne tik dėl savo duomenų, bet ir finansinio turto.“
About the Author
