Daliai gyventojų pasinaudojus galimybe stabdyti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti dalį sukauptų lėšų, balandį prasidėjo kaupimo nutraukimo ir lėšų išmokėjimo laikotarpis. Nors lėšos bus išmokamos iki balandžio 15 d., „Artea“ bankas praneša – sukčiai į išmokas nusitaikė nuo pirmos termino dienos.
„Jau sulaukiame informacijos iš klientų, kad sukčiai skambina, prisistato finansų specialistais, banko ar kaupimo bendrovių darbuotojais ir siūlo „pagreitinti“ pinigų atgavimą arba investuoti būsimas išmokas į tariamai itin pelningas priemones, prašo pateikti asmeninius duomenis. Labai svarbu išlikti budriems ir niekam jų neatskleisti. Ypatingai įtariems reikėtų būti, jei susisiekęs žmogus su jumis kalba rusų kalba, tai – pagrindinis sukčius išduodantis bruožas“, – sako „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sukčiai gali naudoti ir kitus kanalus – apsimetant bankais, „Sodra“ ar kaupimo bendrovėmis kurti melagingas reklamas socialiniuose tinkluose, siųsti el. laiškus ar SMS žinutes su nuorodomis, kviečiant jas paspausti ir atlikti veiksmus. Abiejų sukčiavimo schemų tikslas – nukreipti gyventoją į netikrą banko puslapį, paskatinti suvesti asmeninius duomenis bei taip, neva, prisijungti prie interneto banko.
„Sukčiavimo schemos, kuriose vyrauja siunčiamos netikros nuorodos, pastaruoju metu yra itin populiarios. El. laiškais ar SMS žinutėmis siunčiamos nuorodos nuo tikrosios gali skirtis ir vos vienu simboliu, todėl akimirkai praradus budrumą klaidos kaina gali būti didelė. Sukčių tikslas – jog gyventojas paspaudęs tokią nuorodą suvestų prisijungimo duomenis. Tuomet galvodamas, jog jungiasi prie sistemos, gyventojas gauna „PIN2“ kodo užklausą ir jį suvedęs patvirtina pinigų pervedimą iš asmeninės į sukčių sąskaitą. Todėl labai svarbu nespausti gaunamų nuorodų bei prisiminti – „PIN2“ kodas niekada nėra naudojamas jungiantis“, – dėmesį atkreipia D. Kolmatsui.
Jeigu įtariate, kad susidūrėte su sukčiumi, svarbu reaguoti iškart. Jeigu tai supratote dar prieš pateikdami jam bet kokius duomenis, svarbiausia – nutraukti komunikaciją ir nieko jam neatskleisti.
„Tačiau jei jau spėjote pasidalyti tam tikra informacija – pavyzdžiui, asmens kodu ar prisijungimo duomenimis – būtina kuo greičiau susisiekti su savo banku. Bankas galės patikrinti, ar nebuvo atlikti įtartini veiksmai jūsų sąskaitoje ar pensijų paskyroje, ir, jei reikia, pakeis prisijungimo duomenis“, – pataria D. Kolmatsui.
Taip pat, jei pastebėjote įtartiną svetainę, apklausą ar socialinių tinklų profilį, apie tai verta pranešti tiek savo bankui, tiek Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Tokiu atveju turinys gali būti pašalintas, o kiti žmonės apsaugoti nuo galimos apgaulės. Kaip pabrėžia D. Kolmatsui, ne visi geba atskirti, kas yra apgaulė – todėl kiekvienas pranešimas padeda užkirsti kelią sukčiams veikti toliau.
About the Author
