Kasmet Lietuvoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) per anksti netenkame beveik 5 tūkst. žmonių. Širvintos, Zarasai ar Molėtai – maždaug tokio dydžio miesto gyventojų skaičius kasmet per anksti išnyksta dėl ŠKL. Nors ši problema tęsiasi dešimtmečius, situacija gerėja per lėtai, iki šiol taikytos priemonės kovoje su ŠKL nėra pakankamos. Sveikatos ir ekonomikos ekspertai sako, kad Lietuvai reikia aiškios ambicijos pakeisti situaciją, tad kviečia telktis ilgalaikiams sprendimams bei tarpsektoriniams įsipareigojimams.
Būtinos ilgalaikės priemonės
Yra problemų, kurias galima išspręsti per metus ar kelis, tačiau yra tokių, kurioms reikia dešimtmečio. Būtent tokioms priklauso ŠKL. Pasak Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko prof. Daliaus Jatužio, širdies ir kraujagyslių ligos nėra tik sveikatos sistemos klausimas.
„Širdies ir kraujagyslių ligų mastas Lietuvoje reikalauja iš esmės kitokio požiūrio – tai nėra vien sveikatos sistemos klausimas, o visos valstybės atsakomybė. Sprendimų reikia ne politinei kadencijai, o kartai, todėl būtina aiški ilgalaikė vizija ir platus susitarimas valstybėje, kuris peržengtų politinius ciklus ir užtikrintų nuoseklų, tęstinį veikimą“, – sako prof. Dalius Jatužis.
Jo teigimu, ši problema per didelė, kad būtų sprendžiama fragmentiškai ar trumpalaikėmis iniciatyvomis. Profesoriaus manymu, reikalingas valstybės masto susitarimas, aiški kryptis, kurios būtų laikomasi nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje. ŠKL problema nėra vienos reformos ar programos klausimas, net ne vienos ministerijos ar vienos Vyriausybės rūpestis – kalba apie tai, ar po dešimtmečio Lietuvoje gyvens daugiau sveikų žmonių, ar ir toliau kasmet neteksime miesto dydžio populiacijos.
Kiek gali kainuoti viena širdis?
Kiekviena dėl ŠKL per anksti prarasta gyvybė – tai pirmiausia asmeninė tragedija artimiesiems, tačiau kartu tai ir netektis valstybės ekonomikai: neišgyventi žmonių metai, neišdirbtas laikas, nesukurta vertė.
„Kalbėdami apie ekonomiką dažnai pamirštame, kad jos pagrindas yra žmonės. Kai žmogus išeina per anksti, valstybė netenka ne tik darbuotojo – netenkama patirties, idėjų, ryšių, visko, kas dar galėjo būti sukurta ir perduota kitiems. ŠKL tyliai trumpina gyvenimo laiką, o kartu – ir mūsų valstybės galimybes augti“, – pabrėžia asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas.
Ypač skaudžiai tai paliečia darbingo amžiaus žmones, kurių netektys reiškia ne tik prarastas pajamas ar produktyvumą, bet ir silpstančias bendruomenes, mažėjančias galimybes regionams augti ir vis sunkiau užtikrinamą valstybės ateities tvarumą. Prastėjanti šalies demografinė situacija problemiška ne tik dėl mažėjančio gimstamumo, bet ir dėl didelio priešlaikinių mirčių skaičiaus, lemiamo būtent ŠKL.
„Ilgainiui tai tampa ne tik sveikatos sistemos, bet ir visos valstybės konkurencingumo klausimu. Kuo mažiau žmonių dalyvauja darbo rinkoje, tuo sunkiau užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, finansuoti viešąsias paslaugas ir išlaikyti regionų gyvybingumą. Daug diskutuojama apie gimstamumo skatinimą, nors jo poveikis ekonomikai tolimesnis, tačiau, regis, nesusimąstoma apie tai, kaip gelbėti tūkstančius gyvybių, kurių netenkame jau dabar. Mūsų šaliai reikia aiškios ir tvirtos ambicijos kaip pakeisti situaciją dėl širdies ir kraujagyslių ligų“, – priduria V. Šilinskas.
Aiški kryptis keičia gyvenimus
Nors ŠKL atvejų bei mirčių skaičiai Lietuvoje šiandien itin gąsdinantys, pasaulyje yra pavyzdžių, kurie rodo, jog net ir giliai įsišaknijusias problemas šioje srityje galima pakeisti iš esmės. „Tokio masto sveikatos problemų sprendimai sudėtingi ir ilgi, tačiau esama aiškių įrodymų, kad plati, ilgalaikė strategija duoda rezultatų“, – teigia Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.
Vienas ryškiausių tokių pavyzdžių – Suomijos Šiaurės Karelijos patirtis. Aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Suomijos Rytuose vyrų mirtingumas nuo ŠKL buvo vienas didžiausių pasaulyje, o gyvenimo trukmė nesiekė 65 metų.
„Per kelis dešimtmečius šalyje situacija itin pasikeitė – priešlaikinis mirtingumas sumažėjo daugiau nei 80 proc., o vyrų gyvenimo trukmė pailgėjo iki 79 metų. Tai pasiekta ne pavienėmis priemonėmis, o plačia strategija ir nuosekliu darbu – keičiant gyvensenos įpročius, stiprinant prevenciją ir įtraukiant visą visuomenę“, – sako A. Astafjeva.
Europos vizija – platūs ir visa apimantys sprendimai
Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija paskelbė „Saugių širdžių planą“ – tai dokumentas, kuris numato itin platų požiūrį į ŠKL problematikos sprendimą senojo žemyno šalyse. Dokumente numatomos ne tik labai įvairios, skirtingus sektorius ir skirtingo lygio sprendimus apimančios priemonės (nuo edukacijos, prevencijos iki sveikatos patikrų ir ligų kontrolės), bet ir aiškiai apibrėžiama ambicija – iki 2035 m. sumažinti ankstyvą mirtingumą nuo ŠKL 25 procentais.
Sveikatos apsaugos ministerija parengė ir tobulina Nacionalinį širdies ir kraujagyslių ligų valdymo veiksmų 2026–2036 m. planą. Asociacija „Investuotojų forumas“ kartu su dar šešiomis nevyriausybinėmis organizacijomis pateikė šiam planui pastabas ir pasiūlymus, kuriais kviečia ŠKL problemą pakelti į valstybinį, tarpsektorinį lygį, ieškoti ilgalaikių strateginių sprendimų bei įsipareigojimų, kurie galiotų ne vieną ar kelias politines kadencijas.
Daugiau informacijos:
Daugiau informacijos apie ŠKL poveikį Lietuvos valstybei, visuomenei ir ekonomikai galima rasti el. leidinyje „Plyšta širdis“: https://lcs.lt/plysta-sirdis/.
About the Author
