Iš antros pakopos pensijų kaupimo pasitraukti nusprendę gyventojai jau sulaukė sukauptų lėšų. Tačiau kartu su sąskaitas pasiekusiais pinigais pamažu ryškėja ir kita šio sprendimo pusė – pats lėšų atsiėmimas daugeliui buvo aiškus, tačiau klausimas, kaip šiuos pinigus valdyti ir įdarbinti toliau, panašu, ne visada buvo iki galo apgalvotas.
Tą, anot sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ investuotojų komunikacijos ir projektų kokybės vadovo Justo Paliukėno, jau rodo pastarųjų dienų tendencijos – ryškėja, kaip gyventojai elgiasi atsiėmę lėšas iš antros pakopos pensijų kaupimo. Viešojoje erdvėje žmonės pradėjo ne tik aktyviai dalintis, kokias sumas gavo iš pensijų fondų, bet ir svarstyti, kaip šias lėšas panaudoti – nuo kasdienių pirkinių iki didesnių išlaidų ar investavimo. Tuo pat metu kai kurie verslai, pavyzdžiui, kelionių organizatoriai ar buitinės technikos pardavėjai, fiksuoja išaugusį klientų aktyvumą.
Pasak J. Paliukėno, šios tendencijos leidžia gana aiškiai matyti gyventojų finansinio elgesio kryptį.
„Šis etapas dažnai parodo ne tik emocinę reakciją, bet ir tai, ar iš anksto buvo apsibrėžta, kokį vaidmenį šie pinigai turėtų atlikti. Matome, kad žmonės aktyviai reaguoja į gautas lėšas: dalijasi tuo viešojoje erdvėje, svarsto įvairius jų panaudojimo scenarijus, o kai kuriais atvejais jau matomas ir išaugęs vartojimas. Tai yra natūrali reakcija, tačiau ji kartu atskleidžia ir kitą pusę – dalis žmonių šių pinigų laukė, bet nebuvo iki galo apsibrėžę, kaip juos valdys. Tokiose situacijose sprendimai dažnai priimami impulsyviai, o finansuose tai retai būna palanku“, – sako J. Paliukėnas.
Anot eksperto, dabartinis pokytis Lietuvoje iš esmės pakeitė patį investavimo logikos pagrindą – daugeliui gyventojų tai pirmas kartas, kai tenka patiems spręsti, kaip valdyti sukauptas lėšas. Iki šiol veikusi pasyvaus kaupimo sistema užleidžia vietą aktyviems sprendimams, todėl tokiose situacijose natūraliai išryškėja ir neapibrėžtumas ar impulsyvumas. Pasak specialisto, panašios situacijos jau buvo stebėtos ir kitose šalyse.
„Panašus lūžis jau buvo matomas ir Estijoje, kur gyventojams suteikus galimybę atsiimti pensijų lėšas, reikšminga jų dalis buvo panaudota vartojimui arba liko neįdarbinta. Tai tik patvirtina bendrą principą – be aiškios krypties kapitalas dažniausiai nekuria ilgalaikės vertės. Iki šiol pensijų kaupimas Lietuvoje daugeliui veikė kaip pasyvi sistema, nereikalaujanti aktyvių sprendimų. Atsiradus galimybei lėšas atsiimti, situacija iš esmės keičiasi – atsakomybė už kapitalo valdymą pereina pačiam žmogui. Jei šis sprendimas nėra lydimas aiškios strategijos, lėšos dažniausiai arba suvartojamos, arba lieka neįdarbintos, todėl prarandamas jų potencialas generuoti grąžą“, – aiškina jis.
Svarbu keisti požiūrį
Pasak J. Paliukėno, sprendžiant, ką daryti su atsiimtomis lėšomis, svarbu iš esmės pakeisti požiūrį į jas – jos neturėtų būti vertinamos kaip papildomi pinigai, o kaip jau sukaupto kapitalo dalis. Anot jo, būtent ši perspektyva dažniausiai ir lemia, ar sprendimai bus orientuoti į trumpalaikį rezultatą, ar į ilgalaikę finansinę naudą.
„Svarbu suprasti, kad daugumos gyventojų atsiimamos sumos savaime nėra tokios, kurios iš esmės pakeistų finansinę situaciją šiandien, tačiau jos gali tapti reikšmingu pagrindu ilgalaikiam kapitalo augimui, jei yra tinkamai įdarbinamos. Šioje vietoje svarbiausia yra ne pati suma, o tai, kaip ji yra panaudojama“, – sako jis.
Kad šis potencialas būtų išnaudotas, anot J. Paliukėno, investuojant svarbu laikytis kelių esminių principų – nuoseklumo ir kapitalo paskirstymo.
„Investavimo rezultatą lemia ne pavieniai sprendimai, o nuoseklus procesas – vertė kuriama per laiką, o ne vienkartinius veiksmus. Svarbus ir kapitalo paskirstymas – investuojant į skirtingus projektus, turto klases ar regionus galima sumažinti riziką ir užtikrinti stabilesnę grąžą, ypač šiandien, kai rinkoje netrūksta pasiūlymų, žadančių neproporcingai didelę grąžą.
Praktikoje tai reiškia poreikį turėti galimybę kapitalą paskirstyti ir jį nuosekliai investuoti. Tokias galimybes šiandien suteikia įvairūs investavimo sprendimai – pavyzdžiui, tokiose platformose kaip „Profitus“ investuotojai gali paskirstyti lėšas tarp skirtingų projektų ir rinkų, investuoti į verslo paskolas su nekilnojamojo turto įkeitimu ir taip formuoti subalansuotą portfelį. Tai leidžia ne tik diversifikuoti investicijas, bet ir turėti aiškesnį turto pagrindą bei didesnį kontrolės jausmą investuojant“, – aiškina J. Paliukėnas.
Čia J. Paliukėnas priduria, kad pradedant investuoti ne mažiau nei nuosekli strategija svarbu ir tai, kad pasirinktas investavimo būdas būtų aiškiai suprantamas bei lengvai pritaikomas praktikoje.
„Daliai žmonių tai yra pirmas realus sprendimas, kai reikia patiems valdyti sukauptą kapitalą, todėl pernelyg sudėtingi ar sunkiai perprantami modeliai gali tapti kliūtimi nuosekliai investuoti. Tokiais atvejais investavimo procesas turi būti aiškus ir lengvai valdomas, tik tuomet jis tampa realiai pritaikomas“, – sako „Profitus“ investuotojų komunikacijos ir projektų kokybės vadovas.
About the Author
