Prognozių rinkos (angl. prediction markets) yra internetinės platformos, kuriose žmonės prekiauja kontraktais, pagrįstais būsimų įvykių tikimybe. Šios rinkos sparčiai auga ir tampa vis aktualesnės reguliuotojams. Anksčiau jos buvo eksperimentinės, o šiandien pritraukia tiek dideles institucijas, tiek pavienius vartotojus. Tokios platformos, kaip „Polymarket“ ir „Kalshi“, jau apdorojo naudotojų sandorių už dešimtis milijardų dolerių, kas rodo didelę tokio tipo prognozių paklausą.
Vis dėlto prognozių rinkos nėra lengva priskirti esamoms teisinėms kategorijoms. Jos atsiduria tarp finansinio reguliavimo, Azartinių lošimų įstatymo ir skaitmeninio turto taisyklių. Tai kelia esminį klausimą, kaip jos turėtų būti klasifikuojamos? O atsakymas lemia, kurie teisės aktai joms taikytini – finansų, azartinių lošimų ar reikalingos visiškai naujos taisyklės. Kartu tai paaiškina, kodėl skirtingos šalys taiko skirtingus metodus.
Įžvalgomis šia tema dalijasi „Noewe“ komanda: Gediminas Laucius, teisės ir mokesčių paslaugų vadovaujantis partneris, Ieva Bakutienė, partnerė, atsakinga už licencijavimo ir reguliacinės atitikties paslaugas, ir Kristina Jungevičienė, vadovaujanti teisininkė.
Prognozių rinkos ir jų teisinis neapibrėžtumas
Prognozių rinkos leidžia vartotojams prekiauti sutartimis, kurių vertė priklauso nuo būsimų įvykių, tokių kaip ekonominiai rodikliai ar politiniai rezultatai.
Šios rinkos sutelkia daugelio dalyvių informaciją. Investuodami pinigus ar kito pobūdžio turtą pagal savo prognozes, vartotojai formuoja tikimybių vertinimus realiuoju laiku. Tyrimai, įskaitant tokius eksperimentus, kaip „Ajovos elektroninė rinka“ (angl. Iowa Electronic Market), rodo, kad prognozių rinkos kai kuriais atvejais gali numatyti rezultatus tiksliau nei tradicinės apklausos.
Vis dėlto jų teisinis statusas išlieka neaiškus, nes prognozių rinkos turi kelioms teisinėms kategorijoms būdingų požymių:
- jų vertė, kaip ir išvestinių finansinių priemonių atveju, priklauso nuo išorinių įvykių;
- kaip azartiniuose lošimuose, vartotojai rizikuoja savo lėšomis dėl neapibrėžtų rezultatų;
- kaip informacijos agregavimo priemonė, jos teikia naudingų prognozių verslo ir politikos sprendimams.
Dėl šio mišraus pobūdžio galiojantys teisės aktai taikytini tik iš dalies. Tai lemia nevienodą reguliavimą įvairiose valstybėse.
Jungtinės Amerikos Valstijos: nuo apribojimų iki integracijos
Jungtinės Amerikos Valstijos kol kas yra išplėtojusios pažangiausią požiūrį. Laikui bėgant, jos perėjo nuo prognozių rinkų ribojimo prie integravimo į finansinį reguliavimą.
Anksčiau reguliuotojai laikėsi atsargaus požiūrio, ypač vertindami prognozių rinkas, susijusias su rinkimais ar politiniais procesais. Susirūpinimą kėlė tokios rizikos, kaip manipuliavimas rinka, naudojimasis viešai neatskleista informacija ir etinio pobūdžio klausimai.
Pastaruoju metu požiūris reikšmingai kinta – formuojami aiškesni veiklos modeliai prognozių rinkų operatoriams. Prekių ateities sandorių prekybos komisija (angl. Commodity Futures Trading Commission, CFTC) dabar daugelį prognozių rinkų vertina kaip įvykiais pagrįstas išvestines finansines priemones. Reguliuotojas taip pat glaudžiau bendradarbiauja su rinkos dalyviais ir ekspertais, siekdamas sukurti aiškesnes įvykių kontraktų taisykles.
Šiuo metu įmonės į JAV rinką gali patekti dviem pagrindiniais būdais:
- tiesioginis leidimas: pavyzdžiui, platforma „Kalshi“ gavo leidimą veikti kaip reguliuojama paskirtoji kontraktų rinka (angl. Designated Contract Market, DCM), leidžiantį veikti reguliuojamos ateities sandorių biržos sistemoje;
- licencijuotų subjektų įsigijimas: pavyzdžiui, platforma „Polymarket“ įsigijo QCEX – licencijuotą išvestinių finansinių priemonių biržą ir kliringo įstaigą, leidžiančią jai veikti JAV reguliacinėje sistemoje per jau autorizuotą subjektą.
Tam tikrais aspektais teisinis neapibrėžtumas išlieka. Kai kurios JAV valstijos dalį įvykių kontraktų, ypač susijusių su sportiniais įvykiais, vis dar laiko lošimais. Dėl to kyla įtampa tarp valstijų ir federalinio reguliavimo, kas lemia ir besitęsiančius teisminius ginčus. Vis dėlto bendra kryptis aiški – prognozių rinkos palaipsniui integruojamos į reguliuojamų išvestinių finansinių priemonių sistemą.
Europa: rinka reguliacinėje nežinioje
ES šiuo metu dar neturi aiškios krypties, todėl reguliavimas išlieka fragmentiškas. Prognozių rinkų ES finansinių paslaugų teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja, o nacionaliniu lygmeniu jos neretai prilyginamos azartiniams lošimams.
Kadangi azartinių lošimų reguliavimas priklauso valstybių narių nacionalinei kompetencijai, padėtis Europoje skiriasi. Vienose šalyse prognozių rinkos iš esmės draudžiamos, o kitose jų teisinė kvalifikacija išlieka neaiški. Tai rinkos dalyviams kelia ir teisinių, ir veiklos iššūkių.
ES finansinių paslaugų teisė šio klausimo taip pat iki galo neišsprendžia. Kai kurie ekspertai mano, kad dalis prognozių kontraktų,ypač susijusių su ekonominiais rodikliais, pagal MiFID II galėtų būti laikomi išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Vis dėlto daugelis jų yra susiję su nefinansiniais įvykiais, todėl juos sudėtinga priskirti esamoms teisinėms kategorijoms.
Klausimų kelia ir anksčiau įvesti ribojimai mažmeniniams investuotojams siūlomiems dvinariams pasirinkimo sandoriams (angl. binary options). Prognozių rinkų kontraktai dažnai pasižymi panašia išmokų struktūra, todėl gali kelti panašią riziką kaip ir ES ribojami spekuliaciniai finansiniai produktai.
Dėl šių priežasčių įmonės susiduria su fragmentuotu reguliavimu: joms gali prireikti atskirų licencijų kiekvienoje šalyje arba apskritai atsisakyti veiklos kai kuriose rinkose.
Galimi reguliavimo modeliai Europos Sąjungoje
Prognozių rinkoms augant, ES susiduria su iššūkiu nustatyti, kaip jas tinkamai reguliuoti. Dabartiniai teisiniai režimai nevisiškai atspindi jų mišrų pobūdį, todėl reguliuotojams tenka rinktis: pritaikyti esamus reguliavimo mechanizmus arba sukurti specialų šio besiformuojančio sektoriaus reguliavimo modelį Europos Sąjungos lygmeniu.
1. Mišrus licencijavimo modelis
Vienas galimų sprendimų – mišrus modelis, pagal kurį taikytinos taisyklės priklausytų nuo įvykio tipo:
- finansiniai ar ekonominiai įvykiai būtų reguliuojami pagal MiFID II;
- nefinansiniai įvykiai būtų laikomi azartiniais lošimais pagal nacionalinę teisę;
- kriptoturtu grindžiamos sistemos galėtų patekti į MiCA reglamento taikymo sritį.
Tokiu atveju, priklausomai nuo platformos veikimo modelio ir mokėjimų struktūros, operatoriams gali tekti vienu metu laikytis trijų skirtingų reguliavimo režimų: finansinio reguliavimo pagal MiFID II, nacionalinių lošimų taisyklių, taikomų nefinansiniams įvykiams, ir MiCA reikalavimų, susijusių su kriptoturtu grindžiamomis paslaugomis. Nors toks modelis teoriškai įmanomas, praktikoje jis reikštų pareigą platformų operatoriams sąveikauti su keliomis priežiūros institucijomis ir laikytis skirtingų reguliavimo režimų, kas lemtų reikšmingus teisinius ir veiklos iššūkius.
2. Vientisa sistema Europos Sąjungos lygmeniu
Ambicingesnis pasirinkimas būtų sukurti naują, visoje ES taikomą reguliavimo sistemą, specialiai skirtą prognozių rinkoms.
Pagal šį modelį prognozių rinkos galėtų būti pripažintos atskira kategorija, pavyzdžiui, informacinėmis rinkomis arba įvykiais pagrįstomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. ES galėtų nustatyti šiai sričiai pritaikytas taisykles, įskaitant:
- tam tikrus apribojimus mažmeniniams investuotojams;
- apribojimus tam tikriems įvykiams, ypač politinio pobūdžio;
- griežtesnę rinkos priežiūrą;
- aiškias taisykles nustatant rezultatus ir sprendžiant ginčus.
Vientisa sistema sumažintų skirtumus tarp nacionalinių reguliavimo režimų ir palengvintų įmonių veiklą visoje ES. Taip pat ji sudarytų sąlygas geriau valdyti rizikas, netaikant prognozių rinkoms taisyklių, kurios joms nėra visiškai pritaikytos. Vis dėlto, nors politikos formuotojų susidomėjimas šia tema auga, tokie sprendimai kol kas teoriniai ir dar nėra įtvirtinti ES teisės aktuose.
Europos strateginis pasirinkimas – reguliuoti ar drausti
ES šiuo metu yra panašioje padėtyje, kokioje anksčiau buvo kriptoturto reguliavimo srityje.
Vienas kelias – faktiškai uždrausti prognozių rinkas, paliekant jas skirtingam nacionaliniam azartinių lošimų reguliavimui. Tai galėtų paskatinti inovacijas persikelti už ES ribų, bet paklausos nesumažintų, nes naudotojai vis tiek išlaikytų prieigą prie už ES veikiančių platformų, nepatenkančių į jos priežiūros ir vartotojų apsaugos sistemą.
Kitas kelias – sukurti ES lygmens reguliavimo sistemą, panašią į MiCA, kuri pripažintų prognozių rinkas teisėta veiklos sritimi ir kartu nustatytų tinkamas apsaugos priemones. JAV patirtis rodo, kad aiškus ir nuoseklus reguliavimas dažnai yra veiksmingesnis nei draudimas. Toks modelis leistų skatinti inovacijas ir kartu valdyti tokias rizikas, kaip sukčiavimas, manipuliavimas ar finansiniai nusikaltimai.
Išvada: nuo neapibrėžtumo prie strategijos
Prognozių rinkos išskirtinai sujungia finansus, technologijas ir informacijos analizę. Jos gali teikti realiuoju laiku formuojamas įžvalgas ir naudingas prognozes verslui, politikai bei rizikos valdymui. Tačiau dėl mišraus pobūdžio jos sunkiai pritaikomos rinkoje egzistuojantiems reguliavimo modeliams.
Nors JAV palaipsniui integruoja prognozių rinkas į savo finansinę reguliavimo sistemą, Europa vis dar yra ankstyvajame etape.
Šiame kontekste reguliacinis neapibrėžtumas turėtų būti vertinamas ne tik kaip iššūkis, bet ir kaip strateginis veiksnys. Įmonėms, siekiančioms plėstis Europoje, vargu ar būtų veiksminga prognozių rinkas laikyti išimtinai finansinėmis priemonėmis arba azartinių lošimų produktais.
Tokioje situacijoje bendrovėms verta rinktis lankstesnį požiūrį. Tai reikštų verslo modelių derinimą prie kiekvienos valstybės narės taisyklių ir siūlomų sutarčių pobūdžio. Praktikoje tam reikia kiekvieną valstybę vertinti atskirai: nustatyti, kur nefinansiniams įvykiams galėtų būti taikomos azartinių lošimų licencijos, kada ekonominio pobūdžio sutartims aktuali MiFID II licencija, o kada reikšmės įgyja MiCA reglamentas, jei naudojamas kriptoturtas. O kai kur – toks modelis reikštų visiškai naują turto klasę?
Iš anksto planuodami ir prisitaikydami prie skirtingų jurisdikcijų, verslo subjektai gali pereiti nuo neapibrėžtumo prie geriau valdomos ir lengvesnės veiklos plėtros. Toks požiūris padėtų pasirengti ir galimam ES lygmens reguliavimui, o įmonės, jau dabar kuriančios reikalavimus atitinkančius veiklos modelius, būtų geriau pasirengusios plėtrai jam įsigaliojus.
Prognozių rinkų ateitis Europoje priklausys ne tik nuo reguliavimo sprendimų, bet ir nuo to, kaip rinkos dalyviai prisitaikys prie dabartinės fragmentuotos aplinkos. Tie, kurie gebės tai padaryti, Europoje matys ne tik iššūkius, bet ir reikšmingas strategines galimybes.
About the Author
