Vis daugiau gyventojų šiandien susiduria su tuo pačiu klausimu: ką daryti su laisvais pinigais – ar tai būtų santaupos sąskaitoje, ar iš II pakopos pensijų fondų atsiimtos lėšos. Laikyti ar ieškoti būdų, kaip juos įdarbinti? Finansų ekspertai sutaria: didžiausia rizika šiandien – ne svyravimai rinkose, o neveiklumas.
„Infliacija veikia tyliai, bet nuosekliai – pinigai, kurie nedirba, ilgainiui praranda savo vertę. Ypač tai pajuntame, kai susiduriame su neramumais rinkose. Pavyzdžiui, didėjančios kuro kainos ilgainiui turi įtakos ir kitų paslaugų bei prekių kainoms, o laikant pinigus grynaisiais ar sąskaitoje jų vertė nepadidėja. Todėl svarbiausia yra ne tik taupyti, bet ir suprasti, kaip tas santaupas paskirstyti – kokią dalį pasilikti santaupose ir kurią dalį įdarbinti, kad pinigai nenuvertėtų“, – sako Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė.
Pasak ekspertės, viena dažniausių klaidų – visus pinigus laikyti vienoje vietoje, tarsi vienoje „kišenėje“, neturint aiškaus jų paskirstymo pagal paskirtį.
„Vis daugiau žmonių nori būti finansiškai nepriklausomi – siekia finansinės laisvės. Svarbu suprasti, kad link jos veda trys lygiagretūs keliai, kurių kiekvienas turi atskirą paskirtį bei tikslą. Tai tarsi trys atskiros kišenės, kurių viena skirta taupymui, t. y. finansiniam saugumo rezervui nenumatytiems atvejams sukaupti, antra – kaupimui pensijai, o trečiosios tikslas – ilgalaikis kapitalo auginimas investuojant. Tik reguliariai pildant visas tris, finansinė laisvė pamažu tampa ne abstrakčia svajone, o realiai apčiuopiamu tikslu.“, – teigia K. Ruseckienė.
Neseniai SEB banko užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad lietuviai tikrai moka taupyti – daugiau negu pusė (54 proc.) apklaustų gyventojų mažina išlaidas ir sąmoningai kaupia santaupas. Tai – tvirtas finansinio saugumo pagrindas. Vis dėlto net ir taupymas turi turėti ribas ir atliepti tikslą – pasirūpinti finansine pagalve, t. y. rezervu nenumatytiems atvejams, kuris siektų 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydį. Šios lėšos turėtų būti lengvai pasiekiamos, todėl dažniausiai laikomos kaupiamuosiuose arba terminuotuose indėliuose. Kuo jie skiriasi?
„Kaupiamasis indėlis tinka taupant neplanuotoms išlaidoms ar kitiems tikslams, nes kaupiamąjį indėlį galite bet kada papildyti ir lėšas pervesti į savo mokėjimo sąskaitą, neprarandant jau sukauptų indėlio palūkanų. Tuo tarpu terminuotojo indėlio palūkanos išmokamos tik tuomet, jei lėšas indėlyje taupote sutartyje numatytą laiką. Todėl terminuotojo indėlio palūkanos paprastai yra didesnės. Terminuotasis indėlis tinka norint sutaupyti tam tikrą pinigų sumą per tam tikrą laiką“, – sako SEB banko atstovė.
Net jei dalis gyventojų nusprendžia pasitraukti iš II pakopos, tai nereiškia, kad kaupimas ateičiai turėtų sustoti.
„Skaičiuojama, kad valstybės mokama pensija ateityje sudarys tik apie trečdalį šiuo metu gaunamų pajamų. Ar įsivaizduojate savo gyvenimą, jeigu, pavyzdžiui, šiuo metu jūsų kas mėnesį gaunamas atlygis sumažėtų tris kartus? Jeigu dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių šiandien nutarėte sustabdyti ar nutraukti kaupimą II pakopos pensijų fonde, rekomenduojame ilgainiui grįžti į II pakopą ir toliau naudotis valstybės skiriama paskata, kuri 2026 m. siekia 402 eurus. Visgi kaupimas tik II pakopoje ateičiai nėra pakankamas, o didžiausią naudą gyventojai gauna senatvei kaupdami ir II, ir III pakopos pensijų fonduose, kas sudaro galimybę pasiekti 70-80 proc. buvusių pajamų siekiančią pensiją, kuri būtų pakankama užtikrinti saugią ateitį“, – pabrėžia ekspertė.
III pakopos pensijų fondai pasižymi dideliu lankstumu – asmuo pats renkasi, kokio dydžio įmokas skirti, kokį laikotarpį kaupti, kas paveldės lėšas nelaimės atveju. Taip pat taikomos palankios mokestinės sąlygos – tiek II, tiek III pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas nėra apmokestinamas Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Lėšos III pakopos pensijų fonduose neapmokestinamos, jei išmokamos suėjus pensiniam amžiui arba likus ne daugiau kaip 5 metams iki jo, o sutartis sudaryta bent 5 metams.
Banko tyrimai rodo paradoksą: lietuviai moka taupyti, tačiau investuoti ryžtasi gerokai rečiau – tyrimo duomenimis, investuoja apie 21 proc. gyventojų. Dėl to nemaža dalis santaupų lieka neaktyvios – laikomos einamosiose sąskaitose, kur jų vertė pamažu mažėja, o indėlių grąža dažnai nėra pakankama atsvara infliacijai.
Ekspertai pastebi, kad toks elgesys iš dalies susijęs su istoriškai susiformavusiu požiūriu į pinigus. Skirtingai nei Skandinavijos šalyse, kur investavimas yra įprasta finansinio gyvenimo dalis, Lietuvoje šios tradicijos dar tik formuojasi. Dėl to vis dar dažniau remiamasi vienu pajamų šaltiniu – darbo užmokesčiu, nors ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingą įtaką finansinei gerovei gali turėti ir investuojami pinigai.
„Svarbu suprasti, kad ilgainiui dirbti turi ne tik žmogus, bet ir jo pinigai. Vien taupymas neleidžia išnaudoti viso finansinio potencialo – tam reikalingas ir investavimas“, – sako K. Ruseckienė.
Anot jos, indėliai ir investavimas atlieka skirtingas funkcijas ir turėtų būti vertinami kaip viena kitą papildančios priemonės: „Indėlis skirtas laikyti santaupas ir turėti likvidžias, bet kada pasiekiamas lėšas. Tuo tarpu investavimas skirtas ilgalaikiam kapitalo auginimui, prisiimant tam tikrą riziką.“
Šiandien pradėti investuoti yra paprasčiau nei bet kada anksčiau: jau yra sukurta daug technologinių sprendimų tik pradedantiems investuotojams ar tiems, kurie nenori domėjimuisi apie investavimą skirti daug laiko. Patraukliausia pradedantiesiems pradėti investuoti į biržoje prekiaujamus fondus (ETF). Taip galima už mažą kainą įsigyti diversifikuotą turto krepšelį (akcijų, obligacijų, žaliavų), dažniausiai atkartojantį tam tikrą rinkos indeksą (pvz., S&P 500).
Šiuo metu yra tūkstančiai skirtingų ETF, todėl kyla natūralus klausimas, kaip juos atsirinkti? Tam galima naudoti specialius įrankius. Pavyzdžiui, SEB banko investicijų robotas parenka ir pasiūlo gyventojui tinkamiausią investavimo strategiją vos per 15 minučių. Tuo tarpu mikro investavimo paslaugą renkasi klientai, norintys patys sudėti savo ETF portfelį iš banko specialistų parinktų ETF krepšelio (šiuo metu SEB banko ekspertai yra atrinkę 13 skirtingų ETF).
Taigi paskaičiuokime, kiek sukauptume, jei investuotume su 7 proc. metine grąža: asmuo, kuris 20 metų kas mėnesį investuotų po 100 eurų, tikėtina, sukauptų apie 52 tūkst. eurų ; investuojant 30 metų po 100 eurų – sukaupta suma, tikėtina, viršytų 122 tūkst. Eurų. Šiuose pavyzdžiuose didžiausią įtaką galutiniam rezultatui daro ne tik grąža, bet ir laikas bei nuoseklus reinvestavimas bei sudėtinės palūkanos.
Galutinis pasirinkimas, ką daryti su laisvais pinigais, priklauso nuo kiekvieno individualios situacijos. Tačiau esminė taisyklė išlieka ta pati – pinigai neturėtų „ilsėtis“ per ilgai.
„Finansinis raštingumas šiandien reiškia ne tik gebėjimą taupyti, bet ir supratimą, kaip paskirstyti pinigus taip, kad jie kurtų vertę. Kai veikia visos trys kišenės, finansiniai tikslai tampa ne teorija, o realiu planu“, – apibendrina K. Ruseckienė.
Šių metų vasarį SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1003 Lietuvos gyventojai, kurių amžius – nuo 18 iki 74 metų.
About the Author
