Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos apmokėjimo pakeitimus, nuo šių metų liepos 1 d. bus taikoma finansavimo tvarka, išlaikanti galiojančius principus, tačiau suderinta su atnaujintais teisės aktais. Ji tiksliau nustato, kaip ribotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos gali būti naudojamos skirtingoms paslaugoms apmokėti.
Pakeitimai parengti įgyvendinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą ir įvertinus realius fondo biudžeto pajėgumus. Sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Lietuvoje kasmet auga sparčiau nei jų apmokėjimo galimybės – 2025 metais už virš sutarties suteiktas paslaugas nebuvo apmokėta 26,8 mln. eurų. „Tai rodo, kad būtina tiksliau apibrėžti viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarką, kuri padėtų užtikrinti tvarų ir labiau nuspėjamą sveikatos sistemos veikimą“, – sako Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.
Pagal šią tvarką visos sutartyse su gydymo įstaigomis numatytos paslaugos ir toliau bus kompensuojamos 100 procentų. Jei paslaugų suteikiama daugiau, nei numatyta sutartyje, jos gali būti apmokėtos, tik kai yra papildomų fondo lėšų.
Pirmiausia pagal galimybes apmokamos viršsutartinės būtinos ir gyvybiškai svarbios paslaugos: skubioji medicinos pagalba, prioritetinės stacionarinio aktyviojo gydymo paslaugos, prioritetinės gydytojų specialistų konsultacijos ir stacionarinė reabilitacija po sunkių būklių. Kitos, planinės ir mažiau skubios paslaugos, suteiktos viršijant sutartis, taip pat gali būti kompensuojamos laikantis nustatytų ribų. Taip siekiama subalansuoto paslaugų teikimo ir užtikrinama, kad svarbiausios iš jų būtų finansuojamos pirmiausia.
Atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus ir itin ribotas fondo biudžeto rezervo panaudojimo galimybes, dedamos pastangos kuo didesnę turimų lėšų dalį iš anksto įtraukti į sutartines sumas. Tai sudaro sąlygas įstaigoms atsakingai planuoti savo veiklą. Todėl šiais metais sudarant sutartis paslaugoms apmokėti buvo skirta daugiau kaip 99 proc. fondo biudžeto lėšų.
„Mums svarbu, kad gydymo įstaigos galėtų planuoti veiklą pagal aiškias ir realias sutartines sumas, o ne pagal neapibrėžtus lūkesčius dėl papildomo finansavimo. Tai leidžia stabiliau valdyti fondo lėšas ir užtikrinti, kad visos paslaugos būtų finansuojamos nuosekliai, gyvybiškai svarbioms paslaugoms teikiant prioritetą“, – pažymi G. Bendorius.
Teisės aktų projektai viešai derinti su savivaldybėmis, gydymo įstaigomis ir kitais partneriais. Visi pasiūlymai įvertinti, tačiau šiuo etapu nebuvo galimybių jų įgyvendinti dėl teisinių ir finansinių apribojimų, biudžeto planavimo principų bei būtinybės išlaikyti sistemos stabilumą. Paslaugų prioritetai nustatomi remiantis jų poveikiu gyventojų sveikatai, mirtingumo ir neįgalumo rodikliais, todėl sprendimai gali būti priimami tik sistemiškai įvertinus klinikinius ir finansinius duomenis.
Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa pabrėžia, kad dialogas su socialiniais partneriais bus tęsiamas. Apmokėjimo modelio tobulinimo pasiūlymai bus svarstomi rengiant kitų metų paslaugų planavimo ir sutarčių sudarymo pokyčius.
About the Author
