Skaitmeniniai produktai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Ryte tikriname orų programėles, darbe naudojamės debesų paslaugomis, vakare žiūrime filmus ar rašome žinutes. Vis dažniau šiuose kasdieniuose veiksmuose „užkulisiuose“ veikia ir dirbtinis intelektas (DI).
2022 m. pabaigoje visuomenei tapusi laisvai prieinama, ši technologija paskatino precedento neturintį DI sprendimų populiarumo augimą. Nuo tada dirbtinio intelekto naudojimas iš nišinės technologijos tapo masiniu reiškiniu. Kartu su patogumu ir efektyvumu ėmė ryškėti ir kita pusė – augantys energijos, vandens bei gamtos išteklių poreikiai.
Tad ar kada nors susimąstėme, jog kiekviena skaitmeninė užklausa palieka realų – nors nematomą – pėdsaką aplinkoje? Apie tai daugiau Tarptautinės Motinos Žemės dienos proga (balandžio 22 d.) pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo centro mokslininkė doc. dr. Rūta Mikučionienė.
Per metus elektros išnaudoja tiek, kiek septynios Lietuvos
Tarptautinė energetikos agentūra pastebi, kad vien 2024 m. dirbtinio intelekto sistemos sudarė apie 15 proc. bendro duomenų centrų elektros energijos poreikio (maždaug 70 teravatvalandžių (TWh), o kiti tyrimai rodo, jog metų pabaigoje ši dalis galėjo išaugti iki 20 proc., arba apie 90 TWh per metus. Palyginimui, visoje Lietuvoje per metus sunaudojama apie 12 TWh elektros, taigi, jau šiandien DI sistemoms aprūpinti sunaudojama tiek elektros, kiek jos sunaudotų septynios Lietuvos.
Bendrai duomenų centrams pasaulyje, sparčiai augant dirbtinio intelekto sprendimų ir skaitmeninio turinio naudojimui, elektros energijos poreikis didėja itin greitai. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) parengtos prognozės, grindžiamos baziniu scenarijumi, rodo, kad pasaulinė elektros energijos gamyba, skirta duomenų centrams aprūpinti nuo 460 TWh, buvusių 2024-aisiais metais, išaugs iki daugiau nei 1 000 TWh 2030-aisiais metais, ir apie 1 300 TWh 2035-aisiais metais. Palyginimui, tiek elektros užtektų šimtui tokių valstybių kaip Lietuva.
Dar vienas svarbus palyginimas – bendras Europos Sąjungos elektros energijos suvartojimas 2023–2024 m. siekė apie 2 700–3 200 TWh per metus (priklausomai nuo skaičiavimo metodikos ir įtraukiamų sektorių). Tai reiškia, kad vien 2030 m. prognozuojamas duomenų centrų elektros poreikis (daugiau nei 1 000 TWh) galėtų sudaryti maždaug trečdalį viso dabartinio ES elektros suvartojimo, o 2035 m. prognozuojami 1 300 TWh jau prilygtų beveik 40–45 proc. dabartinio Europos Sąjungos metinio elektros energijos poreikio. Kitaip tariant, iki 2035 m. pasauliniai duomenų centrai galėtų sunaudoti tiek elektros energijos, kiek šiandien suvartoja beveik pusė visos ES.
Augantis DI naudojimas skatina ir sparčią duomenų centrų plėtrą. Dideli kalbos modeliai, tokie kaip „ChatGPT“, „Claude“ ar „Grok“, reikalauja ne tik naujų serverių, bet ir naujų pastatų. Šiaurės Virdžinijoje – didžiausiame pasaulio duomenų centrų regione – serveriais užpildytų pastatų plotas jau prilygsta aštuonių „Empire State“ dangoraižių užimamam plotui (apie 1 671,032 kv. metrų).
„Tokie mastai yra sunkiai įsivaizduojami. Tai leidžia suvokti, jog skaitmeninis pasaulis nebėra „lengvas“ ar „be svorio“ – jis daro apčiuopiamą poveikį fiziniams planetos ištekliams“, – teigia Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė.
Atsinaujinantys energijos ištekliai teikia vilties
Dažniausiai duomenų centrams reikalinga elektros energija visame pasaulyje vis dar gaminama iš iškastinio kuro – daugiausia gamtinių dujų ir anglies, nes būtent šie šaltiniai daugelyje regionų užtikrina stabilų, pastovų ir lengvai reguliuojamą elektros tiekimą, kurio reikalauja nepertraukiamai veikianti DI infrastruktūra.
Skaičiuojama, kad 2024 m. pasaulinė elektros gamyba duomenų centrams galėjo sukelti apie 182 mln. tonų CO₂ emisijų.
„Palyginimui, Lietuvos transporto sektorius išskiria apie 6 mln. tonų CO₂ emisijų per metus. Tačiau vis plačiau naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (AEI) elektros gamybai prognozuojama, kad AEI jų pagamintas elektros energijos kiekis augs vidutiniškai 22 proc. per metus, o tai padengs beveik 50 proc. duomenų centrų elektros energijos paklausos augimo 2030 m.“, – teigia doc. dr. R. Mikučionienė.
Sekina vandens išteklius, veikia ekosistemą
Duomenų centrai, kuriuose veikia DI, sunaudoja ne tik elektrą, bet ir didžiulius vandens kiekius. 2023 m. duomenų centrai buvo atsakingi už maždaug 560 mlrd. litrų vandens suvartojimą. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, sparčiai augant dirbtinio intelekto ir debesijos infrastruktūrai, iki 2030 m. pasaulinis duomenų centrų vandens suvartojimas gali padidėti daugiau nei dvigubai – iki maždaug 1,2 trilijono litrų per metus, o tai prilygtų kelių milijonų namų ūkių metiniam vandens poreikiui.
Vanduo reikalingas ne tik serverių aušinimui. Didžioji jo dalis sunaudojama netiesiogiai – elektros energijos gamybai. Kita dalis tenka pačių duomenų centrų aušinimui, o likusi – įrangos gamybai. Tokia sudėtinga ir tarpsektorinė sistema rodo, kad dirbtinio intelekto vandens pėdsaką apskaičiuoti net sudėtingiau nei jo anglies pėdsaką.
„Sunaudojamo vandens daroma žala pasireiškia keliais lygmenimis. Pirma, dideli gėlo vandens kiekiai dažnai imami iš regionų, kurie jau susiduria su vandens stygiumi, todėl didėja konkurencija tarp pramonės, žemės ūkio ir gyventojų poreikių. Antra, dalis naudojamo vandens grąžinama į aplinką pakitusios temperatūros ar prastesnės kokybės, o tai gali neigiamai veikti vietines ekosistemas, mažinti biologinę įvairovę ir keisti vandens telkinių fizines bei chemines savybes. Trečia, net ir į aplinką negrąžinamas vanduo laikytinas prarastu, nes išgarinimo ar technologinių procesų metu jis tampa nebetinkamas pakartotiniam naudojimui“, – pasakoja mokslininkė.
Prieš spaudžiant Enter – verta pagalvoti
Šiandien duomenų centrų apkrovas lemia įvairūs veiksniai: debesų kompiuterija sudaro apie pusę viso pajėgumo, tradicinės paslaugos, tokios kaip el. paštas ar duomenų saugojimas – trečdalį, o dirbtinis intelektas, nors kol kas sudaro mažesnę dalį, yra sparčiausiai augantis komponentas.
„Visa tai nereiškia, kad turėtume atsisakyti skaitmeninių technologijų ar dirbtinio intelekto. Tačiau tai kvietimas sąmoningumui. Kaip ir fizinių produktų atveju, taip ir skaitmeniniame pasaulyje kiekvienas pasirinkimas turi kainą – energijos, vandens ir poveikio aplinkai prasme“, – sako tvarumo specialistė doc. dr. R. Mikučionienė.
Ji taip pat pataria: galbūt neverta kiekvienos smulkios užduoties patikėti dirbtiniam intelektui. Gal verta ištrinti nenaudojamus failus, atsakingiau naudotis debesų paslaugomis ar tiesiog prisiminti, kad už „nemokamą“ skaitmeninę paslaugą dažnai sumokama gamtos ištekliais. „Skaitmeninė tarša nematoma, bet ji reali – ir kuo anksčiau tai suvoksime, tuo daugiau galimybių turėsime ją valdyti.“
„Tarptautinės Motinos Žemės dienos kontekste atsakingesnis dirbtinio intelekto naudojimas tampa dar viena rūpinimosi planeta forma. Mažindami bereikalingas DI užklausas, sąmoningai valdydami skaitmeninius duomenis, prailgindami įrenginių naudojimo laiką ir naudodami technologijas tada, kai jos iš tiesų kuria vertę, galime sumažinti nematomą, bet realų poveikį aplinkai. Ši diena primena, kad tvarūs pasirinkimai prasideda nuo kasdienių sprendimų – net ir tų, kuriuos priimame spausdami klavišą Enter“, – apibendrina VILNIUS TECH mokslininkė doc. dr. R. Mikučionienė.
Parengė VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė ir Tvarumo centro direktoriaus pavaduotoja, mokslininkė dr. Rūta Mikučionienė
About the Author
