Koks buvo Kauno kultūros laukas 2025 m.? Nuo vis dar juntamo „Kaunas 2022“ palikimo iki pamažu augančio renginių skaičiaus miesto rajonuose, Kauno menininkų namai (KMN) pristato naujausią Kauno kultūros lauko analizę, kurioje atsiskleidžia miesto ritmas, sezoniškumas ir besikeičiantis renginių žemėlapis.
Analizė yra paremta nuo 2019 m. veikiančio KMN projekto „Kaunas Pilnas Renginių“ duomenimis. Ši platforma – ne tik renginių kalendorius, kurį praėjusiais metais aplankė 160 tūkst. miestiečių ir Kauno svečių, bet ir kultūros stebėsenos bei analizės įrankis. Įžvalgomis apie projekto 2025 m. veiklą, kurioje – statistika apie mieste vykusius kultūros renginius, dalijasi KMN informacijos analitikas Vytautas Paplauskas.
Operatorių gausa
Jei per pirmuosius pilnus veiklos metus renginių kalendorius ir duomenų kaupimo platforma pritraukė daugiau nei 80 kultūros ir meno operatorių, kurie surengė beveik pusantro tūkstančio renginių, tai šiandien ji turi net 391 registruotą kultūros operatorių.
V. Paplauskas detalizuoja, jog tarp jų – viešosios įstaigos (VšĮ), biudžetinės įstaigos, privatus sektorius bei individualiai dirbantys menininkai ir organizatoriai.Įdomu, jog nors biudžetinės įstaigos sudaro tik šiek tiek daugiau nei 2 proc. operatorių, jos sugeneruoja net 28 proc. viso turinio. „Tai paaiškinama dideliais resursais, turima infrastruktūra ir finansavimu, leidžiančiu užtikrinti renginių amplitudę“, – sako V. Paplauskas.
Be to, miesto biudžetinėms įstaigoms sukelti įvykius į kalendorių yra privaloma, kai tuo tarpu Kultūros ministerijai pavaldūs, privatūs ar kitaip valdomi operatoriai gali nuspręsti, ar nori tuo užsiimti.
Post-kultūros sostinės etapas
„Jei žiūrėtume į publikuotų įvykių skaičių, per metus turėjome 2152 renginius. Čia matome nedidelį, maždaug 9 proc. sumažėjimą. Tai galima sieti su tuo, kad po 2022–ųjų, Europos kultūros sostinės metų, rinka šiek tiek stabilizuojasi, o biudžetinės įstaigos ne visada į sistemą sukelia absoliučiai visą savo turinį“, – pastebi V. Paplauskas.
Anot KMN atstovo, buvusių Europos kultūros sostinių praktika rodo, kad metai po kultūros sostinės titulo dažniausiai pasižymi kultūros pasiūlos sumažėjimu, o atsigavimas ir netgi kultūros sostinės metų intensyvumo lygis pasiekiamas per ateinančius penkerius metus: „Būtent tai ir iliustruoja skaičiai Kaune“.
V. Paplauskas priduria, jog renginių skaičius taip pat priklauso nuo veiklos specifikos. Pavyzdžiui, jei galerijos yra linkusios informuoti apie kiekvieną savo renginį, tai kino teatras „Romuva“, kasdien rodantis keletą filmų, įkelia tik specialius seansus, kuriuose vyksta filmų pristatymai, aptarimai ar kitos papildomos veiklos.
Sezoniškumas ir savaitės ritmas
Žvelgiant į 2025 m. statistiką akivaizdu, kad kultūros metai turėjo du pikus. Tai gegužė, kai kalendoriuje buvo paskelbta apie 11 proc. visų metų renginių ir jais domėjosi 17 proc. visų metų lankytojų. Tuo tarpu rugsėjį ir spalį svetainėje apsilankė net iki 40 proc. visų lankytojų.
Tokius skaičius gana nesunku paaiškinti – gegužę prasideda atviro oro renginių sezonas, vyksta Kauno miesto gimtadienis. Rugsėjį sezoną pradeda teatrai ir kitos įstaigos, tad po ramesnės vasaros, kai kalendoriuje dominuoja muzika, visi kiti irgi sugrįžta į kultūrinį gyvenimą.
V. Paplauskas dalijasi, jog nors komercinėse pardavimo platformose gali atrodyti kitaip, „Kaunas Pilnas Renginių“ kalendoriuje praėjusiais metais dominavo edukacijos – dirbtuvės, seminarai, susitikimai. Parodos populiariausios buvo rugsėjį, muzika – vasarą, o literatūra buvo tradiciškai pavasario žanras.
Statistika taip pat parodė, jog šeštadienis – populiariausia diena, kai 18 proc. visų operatorių organizuoja renginius. Tačiau lankytojų skaičius, kurį į sistemą kelia biudžetinės įstaigos, didžiausias trečiadieniais. Tai įrodo, kad Kaune žmonės kultūros nori ne tik savaitgaliais. „Pirmadienis pasiūlos atžvilgiu išlieka pasyviausia diena“, – į nišą atkreipia dėmesį V. Paplauskas.
Decentralizacija – mitas ar galimybė?
Nors jau ne vienerius metus kalbama apie būtinybę kultūrą artinti prie žmonių ir tokie visame mieste vykstantys ciklai kaip „Kultūra į kiemus“ ar „ConTempo“ tai nuolat daro, iš esmės kultūra vis dar stipriai koncentruojasi Kauno centre.
Centro seniūnijoje vyksta nuo 500 iki 1000 renginių per metus. „Tai – net 44 proc. visų kalendoriuje esančių renginių. Ir tai nenuostabu, nes didžioji dauguma įstaigų yra įsikūrusios būtent centre“, – neslepia V. Paplauskas.
Anot analitiko, stebint renginių skaičius kitose seniūnijose, akivaizdu, kad kultūra pamažu decentralizuojasi: „Net penkiose seniūnijose 2025 m. vyko daugiau nei 100 renginių, lyderiauja Žaliakalnio seniūnija – kalendoriuje pernai skelbti net 286 čia vykę renginiai“.
Kauno menininkų namai tikisi, kad duomenimis ir analize paremtos įžvalgos prisidės prie tvarių kultūros lauko sprendimų priėmimo miesto lygmeniu. Kartu tai galimybė pamatyti problemines kultūros lauko vietas bei pasidžiaugti tais pasiekimais, kurie viršija lūkesčius, ir juos viešinti.
Visą 2025 m. Kauno kultūros lauko analizę galima rasti čia.
About the Author
