Kepenys – gyvybiškai svarbus organas, atliekantis daugybę funkcijų: nuo medžiagų apykaitos ir detoksikacijos iki tulžies gamybos bei maistinių medžiagų kaupimo. Deja, šis organas apie suprastėjusią būklę ilgai „tyli“, todėl apie kepenų sveikatą dažnai susimąstome tik atsiradus rimtiems negalavimams. Reguliarūs laboratoriniai tyrimai yra pagrindinė priemonė, padedanti laiku pastebėti pakitimus ir užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms.
Kepenys yra vienas įspūdingiausių žmogaus organų, pasižymintis sudėtingomis funkcijomis ir išskirtiniu gebėjimu atsinaujinti: net likus apie 25 proc. audinio, jos gali atkurti savo dydį ir funkciją.
Anot sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, dėl šių savybių kepenų ligos dažnai vystosi lėtai ir ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų. Padidėję kepenų fermentų (ALT ir AST) rodikliai dažniausiai nesukelia jokių juntamų požymių, ypač jei padidėjimas yra nedidelis.
„Procesas gali trukti daugelį metų, todėl žmogus ilgai nejaučia jokių pokyčių. Vis dėlto, jei kepenų pažeidimas nustatomas ankstyvoje stadijoje, jis dažnai gali būti sėkmingai gydomas. Dėl šios priežasties laboratoriniai tyrimai yra itin svarbūs – jie gali padėti pastebėti ligą dar prieš pasireiškiant simptomams“, – dėsto E. Marciuškienė.
Kepenys skausmu išsiduoda retai
Ankstyvose kepenų ligos stadijose skausmo paprastai nebūna, nes pačios kepenys neturi skausmo receptorių. Tačiau ligai progresuojant gali atsirasti vadinamasis „kepenų skausmas“. Jis kyla ne iš pačių kepenų, o dėl jų kapsulės tempimo, kuris atsiranda dėl uždegimo ar patinimo. Dėl to skausmas dažniausiai stiprėja palaipsniui, o ne atsiranda staiga.
„Kepenų skausmas dažniausiai jaučiamas kaip bukas, spaudžiantis diskomfortas po dešiniuoju šonkaulių lanku, viršutinėje dešinėje pilvo dalyje. Jis gali būti lengvas ir erzinantis arba stipresnis ir nuolatinis. Kai kuriais atvejais skausmas gali plisti į dešinį petį ar viršutinę nugaros dalį. Toks bukas ir nuolatinis skausmas lengvai ignoruojamas – jis gali būti supainiojamas su raumenų patempimu, dujų kaupimusi, tarpšonkauliniu skausmu ar paprastu nuovargiu po ilgos dienos. Tačiau jei šis pojūtis kartojasi, svarbu į jį atkreipti dėmesį ir įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus“, – teigia „Antėja“ medikė.
Kepenų skausmas dažniausiai atsiranda nepastebimai, todėl daugelis žmonių su juo gyvena mėnesius ar net ilgiau, kol kreipiasi į gydytojus.
Svarbu atlikti tyrimus
Reguliarūs kraujo tyrimai išlieka vienu paprasčiausių ir prieinamiausių būdų anksti diagnozuoti kepenų ligas. Laboratorijoje vertinama daug skirtingų kepenų rodiklių, kurie padeda įvertinti kepenų būklę ir funkciją.
„Kepenų gebėjimas atlikti savo pagrindinę – sintezės – funkciją vertinamas pagal jų sugebėjimą gaminti albuminą ir nuo vitamino K priklausomus krešėjimo faktorius. Tai nustatoma atliekant protrombino laiką (PL/INR). Šie tyrimai padeda diagnozuoti kepenų ligas, nustatyti kepenų uždegimą ar pažeidimą, stebėti ligos eigą bei įvertinti galimą vaistų šalutinį poveikį“, – pasakoja E. Marciuškienė.
Padidėję kepenų fermentų (AST, ALT) rodikliai nustatomi maždaug 8 proc. visos populiacijos. Dažnai toks padidėjimas būna laikinas ir nesukelia jokių simptomų – iki 30 proc. atvejų rodikliai normalizuojasi per maždaug tris savaites.
Tyrimus įvertinti gali tik profesionalas
Interpretuojant kepenų funkcijos tyrimų rezultatus svarbu atsižvelgti į gyvenimo būdo veiksnius, tokius kaip alkoholio vartojimas ir rūkymas, nes jie gali reikšmingai paveikti rodiklius. Taip pat, siekiant nustatyti tikslią kepenų pažeidimo priežastį, dažnai būtini papildomi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai.
„Jei vyrauja ALT padidėjimas, galimos priežastys gali būti ūminis ar lėtinis virusinis hepatitas, steatohepatitas, išeminis hepatitas, Budd–Chiari sindromas, autoimuninis hepatitas, hemochromatozė, vaistų ar toksinų sukeltas kepenų pažeidimas, alfa-1 antitripsino trūkumas, Wilsono liga ar celiakija“, – dėsto „Antėja“ gydytoja.
Siekiant patikslinti diagnozę, atliekami papildomi kraujo tyrimai: nustatomi virusinių hepatitų (B ir C) žymenys, vertinamas geležies ir vario kiekis, alfa-1 antitripsino koncentracija, autoantikūnai bei celiakijos rodikliai.
AST padidėjimas dažniau atsiranda esant su alkoholiu susijusiam kepenų pažeidimui, steatohepatitui ar kepenų cirozei. Tačiau svarbu žinoti, kad AST gali padidėti ir ne dėl kepenų ligų – jis taip pat randamas širdies ir skeleto raumenyse, inkstuose bei smegenyse. Todėl jo padidėjimas gali būti susijęs su kitomis būklėmis, tokiomis kaip hemolizė, miopatijos, skydliaukės ligos ar intensyvus fizinis krūvis.
„Kepenų fermentų padidėjimo priežastys gali būti įvairios. Dažnesnės – virusiniai hepatitai, nealkoholinė kepenų liga ar alkoholio poveikis. Rečiau nustatomos paveldimos ar autoimuninės ligos, tokios kaip hemochromatozė, alfa-1 antitripsino trūkumas, autoimuninis hepatitas ar Wilsono liga. Taip pat galimos ir ne kepenų kilmės (ekstrahepatinės) priežastys, pavyzdžiui, celiakija, hipertirozė, rabdomiolizė ar su nėštumu susijusios būklės“, – sako E. Marciuškienė.
Pirminiam įvertinimui dažniausiai atliekami šie laboratoriniai tyrimai: bendras kraujo tyrimas su trombocitais, gliukozės kiekis kraujyje, lipidų profilis, hepatito B paviršiaus antigenas, hepatito C antikūnai, serumo albuminas, geležies rodikliai (geležis, bendras geležies surišimo pajėgumas, feritinas).
Tulžies stazė (cholestazė) gali išsivystyti dėl tulžies latakų obstrukcijos, pirminės tulžies cirozės, pirminio sklerozuojančiocholangito, vaistų sukelto kepenų pažeidimo ar infiltruojančių ligų, tokių kaip sarkoidozė, amiloidozė ar limfoma. Ji taip pat gali būti susijusi su cistine fibroze ar metastazėmis kepenyse.
„Svarbu paminėti, kad kai kurie su cholestaze susiję laboratoriniai rodikliai gali padidėti ir dėl ne kepenų priežasčių, pavyzdžiui, kaulų ligų, nėštumo, lėtinio inkstų nepakankamumo, piktybinių navikų, stazinio širdies nepakankamumo, vaikystės augimo ar įvairių infekcinių ir uždegiminių procesų“, – dėmesį atkreipia „Antėja“ specialistė.
Kepenų fibrozės diagnostika tyrimais
Atliekant tyrimus galima anksti įtarti kepenų fibrozę ir įvertinti jos riziką dar prieš atsirandant ryškiems kepenų pažeidimo požymiams. Padidėję ALT ir AST dažniausiai siejami su MASLD arba alkoholine kepenų liga.
Įtarus MASLD, vertinamas FIB-4 indeksas (pagal amžių, AST, ALT ir trombocitus): <1,3 – pakartotiniai tyrimai po metų, 1,3–3,25 – rekomenduojamas ELF tyrimas, >3,25 – būtina hepatologo konsultacija. ELF tyrimas padeda tiksliau nustatyti fibrozės laipsnį.
Nepriklausomai nuo priežasties, esant padidėjusiems kepenų fermentams, rekomenduojama koreguoti gyvenimo būdą – riboti alkoholį, mažinti svorį ir vengti hepatotoksinių vaistų.
About the Author
