Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Estijos Respublikos Prezidentu Alaru Karisu ketvirtadienį iš sraigtasparnio apžiūrėjo „Rail Baltica“ geležinkelio statybas.
Abiejų šalių vadovai apžiūrėjo tiltą per Nerį – ilgiausią statomą geležinkelio tiltą Baltijos šalyse, kurio statyba reikalauja kompleksinių inžinerinių sprendimų.
Prezidento teigimu, nepaisant projekto kompleksiškumo ir kylančių iššūkių, būtina spartinti jo įgyvendinimą, kad kuo greičiau turėtume veikiantį susisiekimą „Rail Baltica“ tarp Baltijos šalių ir likusios Europos. O tam, kad statybų tempas būtų išlaikytas, Lietuva ir Estija sieks užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos finansavimą projektui naujoje finansinėje 2028–2034 metų perspektyvoje.
„Tai strategiškai svarbus projektas ne tik Baltijos šalims, bet ir visai Europos Sąjungai, jis stiprina mūsų regiono ekonominį potencialą, didina susisiekimo galimybes ir atveria naujų verslo bei investicijų krypčių. „Rail Baltica“ taip pat yra esminė karinio mobilumo grandis, užtikrinanti greitesnį ir efektyvesnį sąjungininkų pajėgų judėjimą. Šis geležinkelis simbolizuoja galutinę Baltijos šalių reintegraciją į Europos transporto sistemą“, – sakė Lietuvos vadovas.
Geležinkelio tilto aukštis bus 40 metrų, nuo giliausių polių iki tilto viršaus tai kaip 20 aukštų pastatas. Tokio gylio reikėjo dėl esamo grunto ir vertinant, kad tiltas turės atlaikyti greitojo geležinkelio operacijas net ir blogiausiomis Lietuvos oro sąlygomis. Šiuo metu atlikta pusė statybai reikalingų darbų.
Įvertintas progresas tiesiant geležinkelio vėžę: patiesta beveik 9 kilometrai europinio standarto bėgių, šiemet bus patiesta dar 10 kilometrų. Apžiūrėta šiame „Rail Baltica“ ruože įrengta beveik 30 kilometrų ilgio sankasa.
Po skrydžio Lietuvos ir Estijos Prezidentai apsilankė Ruklos poligone, kur jiems buvo pristatytas Lietuvos nacionalinės divizijos kūrimas bei Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimo eiga.
About the Author
