Ekspertai patvirtina: LGBTQ+ žmonių emociniai sunkumai persipina su nematomais kasdieniais iššūkiais: jie nuolat vertina aplinką, riboja save ir jaučiasi nesaugiai. Net oficialiai prieinama pagalba kartais tampa dar viena kliūtimi. „Specialistų vertybės ir įsitikinimai gali paveikti terapinio ryšio kokybę. Jei specialistas nesijaučia patogiai LGBTQ+ temose, konsultacijoje gali jaustis papildoma įtampa ir nerimas, kas gali apsunkinti pagalbos teikimą“, – sako klinikinė psichologė Beata Pučinskaitė Ragauskė.
Skirtingos patirtys, bendri iššūkiai
Lietuvos psichologų sąjungos LGBTQIA+ psichologijos grupės pirmininkė, Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos doktorantė Rasa Katinaitė pabrėžia, kad LGBTQ+ asmenų patirtys nėra vienodos: „Yra žmonių, kurie jaučiasi puikiai, susikūrę sau palankias erdves ir apsupti priimančių žmonių. Lygiai taip pat yra LGBTQ+ asmenų, kurių psichinė sveikata šiuo metu kelia nerimą.“
Vilniaus universitete apginta disertacija atskleidė, kad minčių apie savižudybę tarp neheteroseksualių studentų pasitaiko dažniau nei tarp heteroseksualių.
„Dėl visuomenėje vyraujančios homofobijos, nemaža dalis LGBTQ+ žmonių Lietuvoje teigia nesijaučiantys saugiai. Jie nuolat permąsto dėl savo saugumo ir jaučia įtampą įvairiose socialinėse situacijose“, – priduria R.Katinaitė.
Dalis LGBTQ+ žmonių kasdien svarsto, ar kalbėti atvirai apie savo gyvenimą, ar slėpti tam tikras identiteto dalis. Kiekvienas toks pasirinkimas kaupiasi kaip nematomas svoris ir palaipsniui veikia emocinę gerovę.
„Kiekviena situacija reikalauja atsiskleidimo ir pasisakymo apie savo tapatybę“, – aiškina R.Katinaitė.
Net smulkūs kasdieniai sprendimai tampa nuolatiniu emociniu darbu, kuris veikia dėmesį, motyvaciją ir energiją, o ilgainiui virsta vidiniu autentiškumo iššūkiu. „Siekdami pritapti, skirtingose situacijose žmonės užsideda įvairias kaukes“, – sako R.Katinaitė.
Veikia visuomenės nuostatos
LGBTQ+ žmonių savijautą veikia ir visuomenėje vyraujantis fonas. Neigiami pasisakymai viešojoje erdvėje, politinės diskusijos, ilgai sprendžiami teisiniai klausimai kuria bendrą nesaugumo atmosferą. Net jei žmogus tiesiogiai nesusiduria su diskriminacija, nuolatinis tokių žinučių fonas gali skatinti atsargumą ir įtampą.
Ypač sudėtinga tiems, kurie neturi palaikančio socialinio rato – išorinė aplinka tampa dar svarbesniu veiksniu emocinei savijautai. Tarptautiniai vertinimai rodo, kad Lietuvoje LGBTQ+ teisės vis dar susiduria su sisteminiais iššūkiais. 2025 m. Vaivorykštės indeksas skyrė Lietuvai tik 24 proc. balų iš 100, šalis užėmė 36 vietą tarp 49 Europos ir Centrinės Azijos šalių, o translyčių žmonių teisių rodiklis dar prastėjo, lyginant su 2024 m.
Anot ekspertų, trūksta nuoseklių priemonių užtikrinti lygiateisiškumą – įskaitant partnerystės įteisinimą, lyties pripažinimo procedūrų supaprastinimą ir apsaugą nuo diskriminacijos darbo rinkoje.
Iššūkiu tampa ir pagalbos sistema
Padėti turinti sistema ne visada tampa saugia erdve. Klinikinė psichologė, psichodinaminės psichoterapijos kursantė Beata Pučinskaitė Ragauskė dalijasi, kaip specialistų požiūris gali paveikti pagalbos kokybę: „Specialistų vertybės ir įsitikinimai gali paveikti terapinio ryšio kokybę. Jei specialistas nesijaučia patogiai LGBT+ temose, konsultacijoje gali jaustis papildoma įtampa ir nerimas, kas gali apsunkinti pagalbos teikimą.“
B.Pučinskaitė Ragauskė pabrėžia, kad net smulkūs signalai – akies judesys, intonacija ar komentaras – gali būti suvokiami kaip atstumiantys LGBTQ+ klientui. Neteisingas įvardžių vartojimas, nepakankamas dėmesys individualioms patirtims gali skaudinti ir atstumti.
Lygių galimybių kontrolieriaus 2025 m. ataskaita patvirtina, kad dalis LGBTQ+ žmonių vengia kreiptis pagalbos dėl baimės būti nesuprastiems arba patirti diskriminaciją.
Reikia daugiau supratimo
Klinikinė psichologė, psichodinaminės psichoterapijos kursantė Beata Pučinskaitė Ragauskė akcentuoja švietimo svarbą tiek visuomenei, tiek specialistams: „Didesnis informuotumas padėtų tiek visuomenei, tiek specialistams geriau suprasti LGBTQ+ patirtis, mažintų stereotipus ir kurtų saugesnę aplinką.“
Nuolatinis savęs vertinimas, prisitaikymas ir nesaugumo jausmas gali lemti ilgalaikę įtampą ir emocinius sunkumus. Anot specialistų, empatija, atvirumas ir gebėjimas priimti žmogų be išankstinių nuostatų yra esminiai veiksniai, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.
Ragina nebijoti ieškoti
„Nebijokite eksperimentuoti ir išbandyti įvairius psichologus, – pataria R.Katinaitė. – Ne visi specialistai tinka visiems klientams ir ne visi klientai tinka visiems specialistams, nes tarpusavio ryšys ir atitikimas yra itin svarbus.“
Psichologams ji siūlo pripažinti, kad LGBTQ+ klientai geriausiai išmano savo patirtis ir poreikius, todėl specialistams vertėtų atidžiai klausytis ir neprimesti savo nuomonės ar išankstinių nuostatų. Taip pat ji rekomenduoja ieškoti informacijos bei konsultuotis su kolegomis, kai kyla klausimų ar abejonių.
„LGBTQ+ psichologijos grupė yra išvertusi Amerikos psichologų asociacijos gaires apie tai, į ką atkreipti dėmesį dirbant su LGBTQ+ klientais, taip pat rengia reguliarias ir nemokamas intervizijas psichikos sveikatos specialistams“, – informuoja psichologė. Šios intervizijos, anot jos, yra puiki ir saugi erdvė kelti klausimus ir gauti atsakymus kolegų rate.
Kaip jaustis saugiau ir ieškoti pagalbos
Rinkitės specialistus, turinčius patirties su LGBTQ+ žmonėmis. Ieškokite, kurie dirba atvirai ir kompetentingai.
Ieškokite palaikančių socialinių ratų. Bendruomenės grupės ar draugų ratas gali suteikti emocinę paramą. Nustatykite ribas. Aiškiai nusistatykite, kuo norite dalintis, o kuo – ne.
Stebėkite savo emocijas. Nuolatinis nerimas ar izoliacija gali būti signalas, kad reikalinga profesionali pagalba.
Autorė: Laura Matiukaitė
About the Author
