Leda Iržikevičienė, „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė
Ekonominė gerovė kelia Lietuvą aukštyn Pasaulio laimės reitinge – tai svarbiausias rodiklis, kuris paaiškina aukštą 28-ą poziciją, kurią užima Lietuva tarp 147 pasaulio valstybių. Vis dėlto be proveržio inovacijų ir korupcijos suvokimo srityse šis augimas gali sustoti – būtent čia labiausiai atsiliekame nuo pirmoje vietoje įsitvirtinusios Suomijos. Nors dviejose kategorijoje suomius net aplenkėme.
Ekonomikos augimas – laimės variklis
Pasaulio laimės reitingo duomenys rodo, kad aukščiausią poziciją, vertinant atskirus rodiklius, užimame skiltyje bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui – pagal šį dydį esame 27-oje vietoje pasaulyje.
Ekonomine gerove nuo Suomijos atsiliekame tik 10-ia pozicijų, nes, jei vertintume tik ekonomiką, suomiai taip pat nebūtų pirmi – užimtų 17-ą vietą. Pagal BVP dydį vienam gyventojui pasaulyje pirmauja Airija, nors bendrame laimės reitinge šalis yra 13-oje pozicijoje.
Lietuvos ekonominiai pasiekimai paaiškina didžiausią dalį mūsų šalies laimės rodiklio (28%). Ne veltui sparčiausią laimės indekso šuolį – iš 34 į 22 poziciją – Lietuva fiksavo 2022 metais.
Pastarąjį dešimtmetį gyventojų realiosios pajamos Lietuvoje kilo itin sparčiai ir po pandemijos pasiekėme didžiausią ekonominę gerovę, kokios iki šiol nebuvome patyrę.
Kol pastaraisiais metais Lietuvoje ekonomika augo, kitose Vakarų šalyse ji išgyveno nuosmukį ar stagnaciją. Tai neabejotinai atsispindėjo kitų šalių gyventojų vertinimuose ir leido Lietuvai pasirodyti sąlyginai geriau.
Be inovacijų – augimo nebus
Kad išlaikytume ekonomikos augimą – o tuo pačiu ir gyventojų laimės pojūtį – Lietuvai itin svarbu investuoti į inovacijas, mokymąsi visą gyvenimą.
Pagal Europos Komisijos sudaromos 2025 metų Europos inovacijų švieslentės duomenis, inovacijose Lietuva užima tik 18 vietą iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių, kai tuo tarpu Suomija yra 4-a.
Suomijos inovatyvumo rezultatas sudaro 125%, tuo tarpu mes surenkame tik 81% ir esame žemiau ES vidurkio.
Vienas iš veiksnių, sukuriančių pagrindą šalies inovatyvumui, yra mokymasis visą gyvenimą. Suomija užtikrintai pirmauja ES pagal suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą programose – šalis pasiekia 220% nuo ES vidurkio.
Lietuva pagal mokymosi visą gyvenimą rodiklius užima tik 22 vietą iš 27 šalių, surinkusi 71,5% – mes triskart atsiliekame nuo Suomijos ir, vėlgi, esame gerokai žemiau ES vidurkio.
Nuolatinis mokymasis itin svarbus ekonomikos augimui, inovatyvumui, didesnės pridėtinės vertės sektorių plėtrai – nes pasaulis keičiasi itin greitai, technologijos tobulėja mėnesiais, tad nesimokant galima atsilikti net per kelerius metus.
Tai ypač aktualu dabar, kai išgyvename dirbtinio intelekto (DI) revoliuciją, kuri perbraižo konkurencingumo pagrindus.
Suomija šioje srityje taip pat pirmauja Europoje – du trečdaliai Suomijos įmonių (66%) jau naudoja generatyvinį DI – tai didžiausia dalis ES, rodo Europos investicijų banko apklausa.
Šią tendenciją patvirtina ir mūsų „OP“ banko didžiųjų Suomijos įmonių apklausa: 62% didelių Suomijos korporacijų jau naudoja bendruosius DI įrankius, o 37% yra įdiegusios specialiai jų verslo poreikiams pritaikytus DI sprendimus.
Lietuvos atsilikimą mokymosi visą gyvenimą srityje patvirtina ir Pasaulio laimės reitingas – turime didelį atotrūkį tarp jaunų ir vyresnių žmonių gyvenimo kokybės vertinimo. Jauni žmonės – vieni laimingiausių pasaulyje, tuo tarpu vyresni nesijaučia pilnai savęs realizuojantys.
Tad inovatyvumo, investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (R&D) didinimas, persikvalifikavimo programų stiprinimas ir švietimo sistemos keitimas – kritiškai svarbūs mūsų šaliai.
Svarbu nuo mažumės ugdyti vaikus, kurie norėtų ir gebėtų mokytis visą gyvenimą, domėtųsi ir tobulėtų savo pasirinktoje srityje.
Tai sukurtų tvarų pagrindą ilgalaikiam ekonomikos augimui ir aukštesnei gyvenimo kokybei.
Korupcija – silpniausia vieta
Korupcijos suvokimas išlieka silpniausia Lietuvos vieta – šioje srityje labiausiai atsiliekame nuo Suomijos. Tai menkina žmonių pasitikėjimą institucijomis bei aplinkiniais ir yra vienas didžiausių laimingos visuomenės stabdžių.
Pagal šį rodiklį Suomija yra 2-a pasaulyje, o Lietuva – tik 59-a. Esame tarp Senegalo ir Šri Lankos.
Nepasitikėjimas valstybe mažina norą mokėti mokesčius, veikti skaidriai ir atsakingai, demotyvuoja imtis iniciatyvos, dalyvauti valstybės valdyme ar steigti verslą, kurti naujus produktus ar paslaugas.
Esame jau pakankamai turtinga šalis, kad galėtume išlaikyti stiprias teisėsaugos sistemas, kurios užtikrintų, kad įstatymai galiotų visiems valstybės piliečiams vienodai – tereikia valios tą įgyvendinti.
Širdies gerumu suomius lenkiame
Dviejose kategorijose Lietuva yra aukštesnėse pozicijose nei Suomija – tai savanorystė ir atsitiktinė pagalba nepažįstamiesiems. Pagal šiuos rodiklius Lietuva užima 54-ą ir 46-ą vietas pasaulyje, o Suomija – atitinkamai 71-ą ir 96-ą.
Tiesa, aukojo suomiai praėjusiais metais daugiau nei lietuviai – pagal šį rodiklį Suomija yra 46-a, o Lietuva – 66-a pasaulyje.
Deja, dosnumo kategorijos rezultatai paaiškina tik 1% laimės indekso vertės tiek Suomijoje, tiek Lietuvoje – tad įtaka laimei yra nedidelė.
Reitingas – visiškai subjektyvus
Dar svarbu pabrėžti, kad laimės indeksas sudaromas iš subjektyvių žmonių atsakymų į vieną vienintelį klausimą: įsivaizduokite kopėčias, kurių laipteliai sunumeruoti nuo 0 apačioje iki 10 viršuje. Kopėčių viršus rodo geriausią įmanomą gyvenimą jums, o apačia – blogiausią įmanomą gyvenimą jums. Ant kurio kopėčių laiptelio, jūsų manymu, šiuo metu esate?
Kaip asmeniškai atsakytumėte į šį klausimą?
Lietuviai savo gyvenimą įvertino stipriu šešetu (6,7 balo). Suomiai – balu aukščiau (7,8 balo).
Visi kiti rodikliai į balo skaičiavimą nėra įtraukiami – jie naudojami tik ekonominiam modeliavimui, kuris paaiškina, kodėl gyventojai būtent taip vertina savo gyvenimo kokybę ir išsipildymą.
Net 21-23% modelyje paliekami distopijos bazei ir nepaaiškinamiems veiksniams. Ir būtent šie – neįvardijami veiksniai – nemaža dalimi lemia, kodėl žmonės Suomijoje savo gyvenimą vertina geriau nei rodo ekonominiai rodikliai.
Visi aiškinamieji Lietuvos rodikliai taip pat yra gerokai žemesni nei užimama 28-a pozicija – svyruoja tarp 33-87 vietos pasaulyje. Išskyrus vieną jau aptartą BVP vienam gyventojui (čia esame 27-oje vietoje).
Vadinasi, Lietuva neabejotinai turi optimizmo, iniciatyvumo, verslumo „geną“, kuris kuria mūsų valstybės ir žmonių sėkmės bei laimės istoriją. Tikrai galime ja didžiuotis ir drąsiai žengti pirmyn!
About the Author
