Balandį gyventojus pasiekė pirmosios iš pensijų fondų atsiimtos lėšos. Analitikai prognozuoja, kad jos bent 10 proc. padidins buitinės technikos ir elektronikos pardavimus, o prekybininkai pirkėjų antplūdžiui ruošėsi dar nuo praėjusių metų.
Rudenį gyventojus apklaususi rinkos tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonė „Hubel“ skelbė, kad šiuos pinigus gyventojai dažniausiai nukreips į NT pirkimą arba remontą. Tačiau, tyrimo duomenimis, apie 13 proc. jau nutarusių atsiimti lėšas jas išleis buitinei technikai ar elektronikai. Tai šiam sektoriui gali reikšti apie šimtus milijonų eurų papildomos apyvartos, o didžiosios pirkimų bangos laukiama būtent šį pavasarį.
Ruošia kiekius ir kainas
„Topo Centro“ vadovės Gailės Rusteikaitės-Vištejūnės teigimu, tam tikra pensijų reformos įtaka buitinės technikos ir elektronikos sektoriui yra neišvengiama vien analizuojant Estijos pavyzdį. Čia prieš penketą metų pensijų fondų lėšas daugiausiai atsiėmė 25-55 m. gyventojai, o kai kurių prekių mažmenininkams netgi pritrūko.
„Pensijų efektui ruošiamės, bet jis sutaps su strateginiais „Topo Centro“ pokyčiais: atnaujinamomis parduotuvėmis ir jų koncepcijomis, Lietuvos pirkėjo lūkesčius labiau atitinkančiu asortimentu, naujais prekių ženklais. Šį laikotarpį matome kaip galimybę klientams parodyti atsinaujinusį „Topo Centrą“ – patogesnes parduotuves su naujomis poilsio zonomis ar erdvėmis šeimai, naują laiko patikrintų ir nišinių gamintojų pasiūlą, taip pat per pastaruosius metus įvestus daugiau kaip 100 naujų prekės ženklų, atliepiančių kokybę ir išskirtinumą vertinančių technologijų mėgėjų poreikius“, – sako Gailė Rusteikaitė-Vištejūnė.
„Topo centro“ komercijos vadovė Elena Kondrotė prideda, kad ruošdamasi pavasariui, bendrovė didino populiariausių prekių atsargas, visų pirma televizorių, skalbimo mašinų, šaldytuvų, taip pat išmaniųjų įrenginių. Pasak jos, „Topo Centras“ stiprina papildomų, vadinamųjų komplektinių sprendimų pasiūlą, kad klientas vietoje galėtų įsigyti ne tik pagrindinį įrenginį, bet ir visus jam reikalingus priedus bei paslaugas. O tarp didžiausio aktyvumo balandį laukiančių kategorijų ji nurodo televizorius, stambią buitinę techniką, kompiuterius ir telefonus.
„Planuojame daugiau pasiūlymų „Topo klubo“ nariams, kad klientui nereikėtų medžioti akcijų, o gera kaina būtų pasiūlyta iš karto“, – komentuoja E. Kondrotė.
Jos vertinimu, pensijų fondų efektas gali skirtis priklausomai nuo produkto kategorijos. Pavyzdžiui, televizoriai yra vienas dažniausių „kai galiu sau leisti“ tipo pirkinių. Šaldytuvų, skalbyklių, džiovyklių ar indaplovių lietuviai nelinkę keisti tol, kol jos dar veikia, bet pensijų lėšos gali šį žingsnį paankstinti. Taip pat, Lietuvos pirkėjai vis labiau domisi robotais-siurbliais, kavos aparatais ar kitais patogumo sprendimais, tad pensijų pinigai dalį žmonių gali paskatinti pagaliau ryžtis tokioms naujovėms. O telefonų gyvavimo ciklas yra palyginti neilgas, jie ir taip keičiami kas trejetą metų, tad balandį daugiau dėmesio gali sulaukti aukštesnės klasės modeliai.
Augs bet kuriuo atveju
Prekybos rinkos tyrimų bendrovės „BRC Group“ direktorius Eduardas Grybovas teigia, kad Lietuvos elektronikos ir buitinės technikos mažmenininkai išties jau kurį laiką ruošiasi pirkėjų antplūdžiui užsakydami prekes iš tiekėjų. Kita vertus, rinką šiemet jau paveikė keli nenumatyti faktoriai: brangiai kainavusi šalta žiema ir pastarųjų savaičių įvykiai Artimuosiuose Rytuose, padidinę energijos kainas. Visa tai lėmė, kad pirmųjų šių metų mėnesių prekybos rezultatai buvo nuosaikūs.
„Dėl pensijų fondų pinigų rinka tikrai pajus teigiamą impulsą. Baziniu scenarijumi dabar prognozuotume 7-10 proc. metinį buitinės technikos ir elektronikos augimą, o esant palankioms aplinkybėms, jis gali viršyti ir 15 proc. Visgi realus rezultatas priklausys nuo to, kiek užsitęs išoriniai faktoriai“, – komentuoja E. Grybovas.
Jis taip pat pastebi, kad šį dešimtmetį Lietuvos elektronikos ir buitinės technikos rinka tapo gana įsisotinusi: perkame brangesnius ir geresnius daiktus, kurių ilgesnis gyvavimo ciklas. Tai reiškia, kad įsigytas telefonas lietuviams tarnauja bent 3 metus, televizoriai ir stambi buitinė technika – 6-8 m., o nešiojami kompiuteriai – 5-6 metus. Taip pat, buitinės technikos pardavimai paprastai koreliuoja su būsto rinkos aktyvumu: šioje srityje šiemet taip pat prognozuojamas impulsas.
„Lietuvoje matosi dvi pirkėjų kryptys: norintys gero daikto už gerą kainą ir vis labiau auganti paklausa aukštesnei, prabangesnei klasei, ypač – telefonams. Kai kuriose kategorijose Lietuvos įsisotinimas jau pranoksta Vakarų Europą. Kartu lietuviai noriai priima naujoves: išmaniuosius laikrodžius, robotus-siurblius ir kt. Indaplovės Lietuvoje jau taip pat tapo standartu – niekas nebenori indų plauti rankomis“, – pasakoja E. Grybovas.
„BRC Group“ duomenimis, 2021 m. pensijų fondų lėšas atsiėmus estams, šioje šalyje buitinės technikos ir elektronikos sektorius tuomet paaugo net 30 proc. Tačiau E. Grybovas pabrėžia, kad Estijos skaičiams įtaką darė ir Covid kontekstas.
„Estams atsiėmus pensijas, buvo karantinas, žmonės negalėjo keliauti ir pramogauti, todėl žmonės gausiai pirko brangią buitinę techniką ir elektroniką. To pasekmės juntamos iki šiol: rinka tebėra įsisotinusi, įsigyti prietaisai tebetarnauja, o prekybininkų rezultatai vis dar silpni. Tad Lietuvoje estiškojo scenarijaus nesitikėčiau, bet pas mus gali suveikti energetikos faktorius“, – kalba „BRC Group“ vadovas.
Visko iškart neišleis
Pensijų fondų lėšų efekto laukia ir tarptautinė finansinių paslaugų įmonė „Inbank“. Bendrovė kai kuriuose Lietuvos prekybos sektoriuose pastaraisiais mėnesiais pastebi lengvą stagnaciją, kuri gali būti susijusi ne tik su šalta žiema, bet ir pinigų laukimu ruošiantis stipriam apsipirkimui nuo balandžio vidurio.
„Sulaukus pensijų fondų lėšų, dalis pirkinių bus tiesiogiai apmokėta iš gautų pinigų. Tačiau kai kurie žmonės nenorės visų gautų lėšų išleisti iš karto, todėl rinksis lizingą ar atsiskaitymą dalimis be pabrangimo“, – komentuoja „Inbank“ Pardavimų grupės vadovas Donatas Mickus.
Jo teigimu, Lietuvoje atsiskaitymas dalimis populiarus būtent elektronikos ir išmaniųjų technologijų, buitinės technikos ir namų apyvokos prekių kategorijose, o toks finansavimas mažmenininkams tampa papildomu pardavimų įrankiu tokioms prekėms kaip telefonai, smulkesnė elektronika, įvairioms sezoninėms kampanijoms.
Beje, estiško kapitalo „Inbank“ turi nemažai duomenų apie Estijos pensijų reformą. Tuomet per pirmąją bangą 2021 m. rudenį apie 150 tūkst. gyventojų iš viso išsiėmė 1,3 mlrd. Eur, o vartojimui išleido apie 15 proc. šios sumos. Tai 35-40 proc. padidino elektronikos, buitinės technikos ir namų apyvokos prekių pardavimus, o visa el. komercija laikinai padidėjo net 50 proc. Šiuo laikotarpiu Estija netgi susidūrė su elektronikos ir automobilių pasiūlos stygiumi.
About the Author
