Gegužės 7 d., ketvirtadienį, 18 val. Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaroma archeologijos paroda „Puošnūs ir praktiški Masteikių senkapio radiniai“. Tai jau penktoji ciklo paroda, kuri atskleidžia Pakaunės krašto archeologijos lobyną ir kviečia pažvelgti į mūsų protėvių gyvenimo būdą, aprangos kultūrą bei estetikos pojūtį. Šįkart bus pristatyti skirtingų epochų Masteikių senkapio radiniai – nuo papuošalų ir ginklų iki žirgo ekipuotės detalių.
Masteikių senkapis – išskirtinė Kauno rajono archeologinė vietovė
Masteikių senkapis – išskirtinė Kauno rajono archeologinė vietovė, kurioje susikerta keli istorijos sluoksniai. 1993–1994 metais čia vykdytų tyrimų metu ištirtas 618 kv. m plotas. Archeologai aptiko aštuonis VIII–IX a. degintinius kapus, šešiasdešimt du XII–XIV a. griautinius žirgų palaidojimus, šešiasdešimt XV–XVII a. griautinių žmonių kapų bei XII–XIV a. mirusiųjų deginimo laužavietę, kurioje surinkta apie 860 radinių.
Pasak parodos kuratorės, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkės Gerardos Dručkuvienės, Masteikių senkapio medžiaga išsiskiria ne tik savo gausa, bet ir gebėjimu parodyti, kaip glaudžiai anuomet buvo susiję daikto paskirtis ir grožis.
„Masteikių senkapio radiniai leidžia pamatyti, kad praeities žmogui grožis nebuvo atskirtas nuo kasdienybės. Net daiktai, sukurti darbui, gynybai, aprangai ar žirgo ekipuotei, buvo puošiami, dekoruojami, kuriami su estetiniu jautrumu. Ši paroda kviečia į archeologinį radinį pažvelgti kaip į gyvą pasakojimą apie žmogų, jo aplinką ir laikmetį“, – sako parodos kuratorė G. Dručkuvienė.
Radiniai, atveriantys skirtingus laidojimo laikotarpius
Parodoje eksponuojami radiniai atspindi kelis skirtingus laikotarpius. Vieni seniausių – VIII–IX a. degintinių kapų radiniai: vytinių antkaklių, segių, apyrankių, kabučių, grandelių ir įvijų fragmentai. Dauguma jų pagaminti iš vario lydinio ir puošti geometriniais ornamentais.
Atskira parodos dalis skirta XII–XIV a. mirusiųjų deginimo laužavietei, kurioje aptikta apdegusių papuošalų, aprangos detalių, darbo įrankių ir ginklų fragmentų – antkaklių, segių, apyrankių, žiedų, sagtelių, peilių, skiltuvų, ietigalių bei kalavijų dalių.
Vienas įspūdingiausių parodos segmentų – žirgų kapų radiniai. XII–XIV a. žirgai dažnai laidoti su gausia, o neretai ir prabangia apranga: kamanomis, sagtelėmis, kabučiais, žąslais, balnakilpėmis, pentinais ir kitomis ekipuotės detalėmis. Tyrimų medžiaga rodo, kad būtent žirgo aprangoje itin ryškiai atsiskleidžia radinių puošnumas – daugelis jų dekoruoti sidabru, nors kai kur likę to puošimo tik pėdsakai.
Vėlyviausi parodos eksponatai – XV–XVII a. griautinių kapų radiniai. Juose aptikta peilių, sagčių, kirvių, ietigalių, miniatiūrinių įkapių, segių, žiedų, auskarų, taip pat darbo įrankių, monetų ir amuletų. Šie radiniai leidžia geriau suprasti to laikotarpio laidosenos tradicijas ir kasdienio gyvenimo detales.
Vienoje parodoje – kelių amžių istorija
Masteikių senkapio radiniai svarbūs ne tik kaip archeologiniai eksponatai. Jie pasakoja apie ilgą vienos vietos atmintį – apie bendruomenes, kurios čia gyveno, laidojo savuosius, puošėsi, kariavo, dirbo ir kūrė aplink save prasmingą, ženklų kupiną pasaulį. Paroda „Puošnūs ir praktiški Masteikių senkapio radiniai“ Kauno rajono muziejuje kvies iš arti pažvelgti į daiktus, kuriuose dera funkcija, meistrystė ir grožio pajauta.
Parodos organizatorius: Vytauto Didžiojo karo muziejus
Partneris: Kauno rajono muziejus
Paroda veiks iki 2026 m. rugsėjo 27 d.
About the Author
