Laisvė ir lankstumas daugeliui savarankiškai dirbančių asmenų atrodo kaip didžiausias šio darbo modelio privalumas. Tačiau finansų ekspertė atkreipia dėmesį į kitą jo pusę – nepastovias pajamas. Vieną mėnesį jos gali viršyti išlaidas, kitą – nepadengti net būtiniausių poreikių. Kaip valdyti savo biudžetą ir išvengti finansinių sunkumų ateityje, pataria „Citadele“ banko ekspertė Rasa Narė.
Savarankiškai dirbančiųjų kategorijai priskiriami ne tik dirbantieji pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, bet ir mažųjų bendrijų nariai bei individualių įmonių savininkai. „Citadele“ atstovė pastebi, kad visuomenėje vis dar gajus mitas: esą pagal darbo sutartį dirbantiems žmonėms daug paprasčiau užsitikrinti finansiškai stabilią senatvę.
„Iš tiesų svarbiausia ne tai, kokiu būdu dirbama, o ar apie ateitį pradedama galvoti laiku. Savarankiškai dirbantiems asmenims reikia labiau rūpintis savo finansiniu stabilumu ir pradėti tai daryti kuo anksčiau“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovėR. Narė.
Didžiausi sunkumai – dėl mokesčių
Savarankiškai dirbančiuosius didžiausia staigmena – mokesčiai – dažnai aplanko metų pabaigoje. Anot finansų ekspertės, taip nutinka todėl, kad įmokos neretai sumokamos ne kas mėnesį, o vienu kartu.
„Savarankiškai dirbantys asmenys mokesčius dažniausiai sumoka vieną kartą per metus, ir tai gali sukelti nemenkų sunkumų, jei tam nebuvo tinkamai pasiruošta. Vienas paprasčiausių būdų išvengti šio streso – atsidaryti atskirą banko sąskaitą ir į ją kas mėnesį pervesti dalį pajamų“, – teigia R. Narė.
Ekspertės teigimu, tokia sąskaita padeda ne tik mokesčių planavimui. Joje patogu kaupti lėšas ir veiklos išlaidoms: darbo priemonėms, jų atnaujinimui, programinei įrangai ar kitiems su veikla susijusiems pirkiniams. Tai leidžia aiškiau matyti, kiek pinigų realiai lieka kasdienėms reikmėms, ir sumažina riziką, kad veiklos išlaidos bus dengiamos iš asmeninio biudžeto.
Kodėl svarbus darbo stažas
Nors pirmojoje pensijų pakopoje dalyvauja visi, savarankiškai dirbantys asmenys patys turi pasirūpinti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokomis „Sodrai“. R. Narė atkreipia dėmesį, kad pirmos pakopos pensija labiausiai priklauso nuo sukaupto stažo, todėl svarbu nepalikti „spragų“, kurios vėliau gali atsispindėti pensijos dydyje.
„Norint sukaupti vienerių metų stažą, per metus socialinio draudimo įmokų reikia sumokėti nuo pajamų, kurios siekia ne mažiau nei 12 minimalių mėnesinių algų. Sumokėjus mažiau, pilnas metų stažas neįgyjamas, o tai gali neigiamai atsiliepti pensijai“, – aiškina banko atstovė.
Pensijos kaupimas ar investavimas?
Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. pabaigos Lietuvos gyventojai turės galimybę pasitraukti iš antros pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas. „Citadele“ atstovė ragina nepriimti neapgalvotų sprendimų ir įvertinti, kokią reikšmę šios lėšos gali turėti ateityje.
„Pirmiausia svarbu suvokti, kodėl kaupiame. Tai – papildomos pajamos senatvėje, todėl prieš priimant sprendimą reikėtų įsivertinti, ką šie pinigai reikš ilgalaikėje perspektyvoje. Jeigu visgi asmuo apsisprendė trauktis iš antros pensijų pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas, svarbu iš anksto turėti planą, ką su tomis lėšomis daryti toliau ir kaip kaupti senatvei, kad šie pinigai nebūtų iššvaistyti vartojimui. Todėl geriausia apie tai pasitarti su finansų ekspertais“, – teigia ji.
Dažna alternatyva – trečioji pensijų pakopa, kuri yra lankstesnė ir suteikia galimybę ne tik taupyti ateičiai, bet ir pasinaudoti mokesčių lengvatomis. Trečioje pakopoje kaupiantys savarankiškai dirbantys asmenys kasmet gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. sumokėtų įmokų.
Dar vienas kelias taupyti senatvei – investavimas į akcijas, fondus, obligacijas ir kitus finansinius instrumentus.
„Dažnas galvoja, kad investavimui reikia didelių sumų, tačiau pradėti galima ir nuo mažesnių įmokų, nes būtent sudėtinių palūkanų poveikis užtikrina reikšmingiausią kapitalo augimą ilguoju laikotarpiu. Svarbiausia – reguliarumas: net nedidelės, bet nuoseklios sumos, laikui bėgant užaugina apčiuopiamą rezultatą, tačiau svarbu įsivertinti ir galimas rizikas“, – atkreipia dėmesį R. Narė.
Vieno teisingo sprendimo nėra
R. Narės teigimu, planuojant finansinę ateitį vieno teisingo recepto nėra. Kiekvieno žmogaus situacija skiriasi – nuo pajamų iki asmeninių tikslų ir rizikos tolerancijos, todėl ir kaupimo senatvei sprendimai turėtų būti vertinami individualiai.
„Svarbiausia – neskubėti ir sprendimus priimti pasvertai, įvertinus visas galimas alternatyvas, rizikas ir jų ilgalaikį poveikį“, – teigia ji.
Anot ekspertės, konsultacijos su finansų ekspertais leidžia geriau suprasti skirtingus scenarijus ir pasirinkti sprendimą, kuris būtų tvarus ne trumpuoju, o ilguoju laikotarpiu.
About the Author
