Spinalinė chirurgija – tai stuburo chirurgija. Stuburas yra labai didelė struktūra, kurią sudaro kaklinė, krūtininė, juosmeninė dalis ir visas kryžkaulis su dubens žiedu – visa tai yra viena sistema.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurochirurgijos centro gydytojos neurochirurgės Onos Laptevos, pacientai šioje srityje yra labai įvairūs – nuo jaunų žmonių iki garbingo amžiaus pacientų, nuo įgimtų deformacijų iki sudėtingų onkologinių ligų. Vieni pacientai atvyksta dėl ilgainiui atsiradusių skausmų ar funkcinių sutrikimų, kiti – dėl gyvybiškai svarbių būklių: „Vaikai dažniausiai operuojami prevenciškai, o suaugusieji jau turi simptomus, skausmą, funkcinius sutrikimus“, – sako gydytoja neurochirurgė Ona Lapteva.
Santaros klinikose atliekamos įvairaus sudėtingumo stuburo operacijos
Santaros klinikose operuojamos visos stuburo patologijos – nuo mažų operacijų, kurios atsiranda dėl stuburo senėjimo (išvaržos, slankstelių pasislinkimai, stuburo kanalo susiaurėjimai), iki labai didelių operacijų dėl onkologinių procesų.
Ypač sudėtingais atvejais, kai navikai pažeidžia stuburą, šalinamos naviko pažeistos struktūros, o vėliau stuburas rekonstruojamas: „Jei pašaliname naviką kartu su slanksteliais, atkuriame stuburo vientisumą – naudodami implantus arba kitus metodus“, – aiškina O. Lapteva.
Taip pat operuojamos stuburo deformacijos – skoliozės, įgimtos anomalijos ar kiti iškrypimai, kai siekiama atkurti normalią stuburo anatomiją.
Stuburo operacijos esmė – pažeistų struktūrų šalinimas ir atkūrimas
Kartais operacijos metu pašalinama dalis stuburo. Tai gali būti vienas ar keli slanksteliai, tačiau nervai stuburo kanale išsaugomi.
Kad stuburas išliktų stabilus, atliekamos rekonstrukcinės operacijos, naudojant implantus: „Įsivaizduokite: išimamas slankstelis, o nervai lieka stuburo kanale. Kad stuburas išliktų stabilus, kad pacientas galėtų judėti ir vaikščioti, atliekame rekonstrukcines operacijas, – pasakoja gydytoja neurochirurgė O. Lapteva. – Dažniausiai naudojami titano lydinio implantai, neretai ir individualiai pritaikyti, užsakyti implantai. Su jais rekonstruojame stuburą, taip pat naudojame ir specializuotus, kintančio dydžio implantus, kurie atitinka slankstelio formą ir prisitaiko prie defekto. Jei reikia pašalinti vieną ar kelis slankstelius dėl onkologinio proceso ar sudėtingos deformacijos, rekonstrukciją atliekame tam, kad atstatytume normalią stuburo anatomiją ir ašį.“
Kai kuriais atvejais taikome kaulo transplantaciją: naudojamas ir donorinis kaulinis audinys iš Audinių banko – tai leidžia atkurti pašalintas struktūras net tada, kai metaliniai implantai netinka. Toks bankas yra ir Santaros klinikose – donorinis kaulinis audinys (gyvo donoro ar mirusio) yra paruošiamas, ištiriamas ir laikomas iki tol, kol prireikia pacientui. Tai leidžia, esant poreikiui, panaudoti tinkamą kaulinę struktūrą vietoje pašalintos dalies. Tokios transplantacijos taikomos ir ortopedijoje ir traumatologijoje.
Operacijos metu elektrofiziologiškai nuolat stebima nervų funkcija, kad būtų išvengta pažeidimų. Po pašalinimo trūkstamos struktūros atkuriamos metalo implantais ir kaulo transplantatais.
Stuburo operacijos gali būti atliekamos per skirtingus priėjimus – per krūtinę, pilvą ar nugarą, o kartais šie metodai derinami. Dažnai jos vyksta keliais etapais ir gali trukti 12 ar daugiau valandų.
Operacijos planavimas – ilga ir itin svarbi proceso dalis
Stuburo operacijos yra vienos sudėtingiausių, todėl jų planavimas yra ne mažiau svarbus nei pati operacija.
„Stuburo operacijas ir jų planavimo etapą mėgstu palyginti tokiu būdu – yra „skrydis“ ir yra „kelionė“. Pati operacija yra tik dalis viso proceso – mano palyginime atitiktų skrydį. Pasiruošimo etapą, siekiant užtikrinti maksimalų paciento saugumą, sudaro išsamus operacijos planavimas. Jo metu: analizuojami radiologiniai vaizdai, sudaromas detalus operacijos planas, aptariami visi žingsniai su komanda, numatomi keli operacijos scenarijai (A, B, C). Labai svarbūs pokalbiai ir išaiškinimai pacientui – jis konsultuojamas kelis kartus, išsamiai aptariamos rizikos, galimi rezultatai, o prireikus rekomenduojama ir psichologinė pagalba, priešoperacinis parengimas su kineziterapeutais, dietologais. Pasiruošimas operacijai kartu su operacija ir sudaro visą kelionę“, – operacijos planavimą pasakoja gydytoja.
„Visada yra atsižvelgiama į operacijos naudos ir rizikos balansą, kurį aptariame tiek su pacientu, tiek su komanda“, – pabrėžia gydytoja.
Daugiadalykė komanda – aukščiausios kompetencijos pagrindas
Tokios operacijos neįmanomos be didelės, itin aukštos kvalifikacijos komandos. Operacinėje dirba įvairių sričių specialistai: neurochirurgai, kardiochirurgai, kraujagyslių chirurgai, pilvo chirurgai ir kiti. „Tai yra milžiniškas komandinis darbas, – sako O. Lapteva. – Komandos sudėtis priklauso nuo konkretaus atvejo. Kartais operacijos atliekamos kartu su kitų sričių gydytojais – pavyzdžiui, šalinant ir stuburo, ir inksto naviką vienu metu.“
Kiekvienas komandos narys tiksliai žino savo vaidmenį, o sudėtingais atvejais iš anksto pasiruošiama net ir nenumatytiems scenarijams.
Dirbtinis intelektas – pažangus pagalbininkas planuojant operacijas
Vienas svarbiausių šiuolaikinės spinalinės neurochirurgijos aspektų – dirbtinio intelekto panaudojimas.
Santaros klinikose naudojamos specialios programos, leidžiančios modeliuoti operaciją dar prieš ją atliekant. „Programoje galiu „žaisti“ su stuburo vaizdais – išbandyti įvairius operacijos variantus ir rasti geriausią sprendimą konkrečiam pacientui“, – aiškina O. Lapteva.
Dirbtinis intelektas leidžia:
- simuliuoti operacijos eigą,
- numatyti galutinį rezultatą,
- parinkti optimaliausią stuburo formą,
- sumažinti komplikacijų riziką.
Tačiau gydytoja pabrėžia, kad technologijos nepakeičia chirurgo: „Chirurgas turi labai gerai „suprasti stuburą“, valdyti instrumentus, techniką, suprasti operacijos taktiką. Planą turiu sudaryti aš, o dirbtinis intelektas gali man padėti. Todėl gydytojas vis tiek išlieka pagrindinis „dirigentas“, o technologijos – tik pagalbinės priemonės.“
Net ir pažangiausios sistemos yra tik pagalbinės priemonės – sprendimus priima patyręs chirurgas, kuris geba juos pritaikyti realioje operacijoje.
Bendradarbiavimas su Prancūzijos medikais leidžia kurti individualius sprendimus
Svarbi šios srities dalis – tarptautinis bendradarbiavimas. Santaros klinikos glaudžiai dirba su Prancūzijos specialistais.
Parengus operacijos planą, duomenys siunčiami į Prancūziją, kur pagal juos pagaminami individualūs implantai, pritaikyti konkrečiam pacientui. Operacijos metu implantuojami būtent tie individualūs strypai ir galima pasiekti tokį rezultatą, kokį gydytoja buvo suplanavusi programoje. „Mes galime kompiuteryje matyti, kaip atrodys stuburas po operacijos – atlikti visą simuliaciją iš anksto“, – pasakoja gydytoja.
Implantai pagaminami ir pristatomi labai greitai – dažniausiai per vieną–dvi paras. Tai leidžia itin tiksliai įgyvendinti suplanuotą rezultatą operacijos metu.
Tai yra viena pažangiausių vietų, kur jau realiai naudojamas dirbtinis intelektas. Ateityje planuojama, kad dalį planavimo galės atlikti ir pati programa. Net dabar Jungtinėse Amerikos Valstijose jau yra sprendimų, kai įkėlus paciento duomenis (rentgeno nuotraukas, kitus vaizdus) sistema pasiūlo, tarkime, penkių geriausių pasaulio stuburo chirurgų planus tokiai operacijai atlikti. Su tokia sistema dirba geriausi pasaulio stuburo chirurgai, Europoje tokių centrų dar labai nedaug – šiuo metu tik keli – tarp jų ir Santaros klinikos bei Rigshospitalet Kopenhagoje. Tokią gydymo planavimo strategiją sukūrė Prancūzija, kurioje gaminami stuburo implantai, su šios šalies medikais Santaros klinikų chirurgai palaiko glaudžius ryšius, jie ir perdavė savo patirtį.
Stuburo chirurgija – tai ne tik operacija, bet visas gydymo procesas
Stuburo operacijos nėra vienkartinis veiksmas – tai ilgas procesas, apimantis pasiruošimą, pačią operaciją ir pooperacinį gydymą.
„Tai nėra skubus sprendimas – tai gyvenimo kokybės klausimas. Visada reikia laiko pasiruošti ir susitarti dėl lūkesčių. Bendradarbiavimas tiek tarp paciento ir chirurgo, tiek tarp chirurgo ir jo komandos yra pats svarbiausias veiksnys“, – pabrėžia neurochirurgė O. Lapteva.
Galutinis tikslas – ne tik techniškai sėkminga operacija, bet ir geresnė paciento gyvenimo kokybė, išsaugotos funkcijos bei saugumas.
About the Author
