Atliekų rūšiavimo rezultatai vis dažniau įrodo, kad nuoseklus darbas ir vietos iniciatyvos duoda apčiuopiamų pokyčių. Naujausia atliekų morfologijos analizė Klaipėdos regione atskleidžia pozityvią tendenciją – pajūrio savivaldybėse vis daugiau atliekų išrūšiuojama tinkamai, o į mišrių atliekų srautą patenka vis mažiau perdirbti tinkamų medžiagų.
Gyventojų rūšiavimo įpročiams ir perdirbamų pakuočių kiekiui prognozuoti plastiko ir popieriaus rūšiavimo konteinerių morfologiniai tyrimai periodiškai atliekami visoje Lietuvoje. Juos organizuoja pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, bendradarbiaudamos su savivaldybėmis, regioniniais atliekų tvarkymo centrais, atliekų vežėjais, dalyvaujant visų suinteresuotų institucijų atstovams. Tai – konteinerių sudėties analizė, leidžianti tiksliai nustatyti, kiek atliekų gyventojai išrūšiuoja tinkamai, o kiek jų vis dar patenka ne į tą srautą.
Tyrimams naudojami mėginiai – tam tikru maršrutu surinktų konteinerių atliekos, kurios atvežus perrūšiuojamos rankomis, kruopščiai fiksuojant rezultatus. Atskirai tiriamos atliekos, surinktos iš kolektyvinių konteinerių prie daugiabučių ir iš individualių konteinerių prie nuosavų namų. Ankstesniais laikotarpiais atlikti tyrimai rodo, kad vidutiniškai 40% atliekų rūšiavimo konteineriuose yra mišrios komunalinės atliekos, kurios buvo išrūšiuotos netinkamai, tačiau tendencijos – gerėjančios.
Ką rūšiuoti sekasi geriausiai?
Kovo 5–6 dienomis naujausi tokie tyrimai buvo atlikti pajūryje – Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybėse. Rezultatai, Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro direktoriaus Tomo Danisevičiaus teigimu, yra daug žadantys. Klaipėdoje išsiskyrė individualių namų gyventojai. Nors jų konteineriuose rūšiavimo klaidų dar pasitaiko (rasta apie 23 proc. mišrių atliekų pagal svorį), rezultatai vis dėlto yra geresni nei Lietuvoje fiksuojami vidurkiai.
Taip pat akivaizdu, kad gyventojai atsakingai rūšiuoja popierines ir kartonines pakuotes – šalia daugiabučių esančiuose popieriaus konteineriuose tik apie 8 proc. atliekų buvo išmesta netinkamai.
„Morfologiniai tyrimai leidžia labai tiksliai įvertinti, kokios atliekos patenka į rūšiavimo konteinerius ir kur dar daromos dažniausios klaidos. Paprastai sudėtingiausia gyventojams išlieka plastiko srautas – čia vis dar randame mišrių komunalinių atliekų, tekstilės ar kitų nerūšiuotinų daiktų. Tačiau Klaipėdos rezultatai rodo, kad situacija gerėja – vis daugiau gyventojų supranta, kad tinkamai išrūšiuotos pakuotės tampa vertinga žaliava perdirbimui“, – pažymi T. Danisevičius.
„Atliekų morfologija – tai tarsi miesto konteinerių veidrodis. Klaipėdos rezultatai rodo, kad pajūrio regionas nuosekliai juda link brandesnės rūšiavimo kultūros“, priduria pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.
Palangiškių rūšiavimo įgūdžiai – prieš kurortinį sezoną
Palangoje geriau sekėsi rūšiuoti daugiabučių gyventojams. Plastiko konteineryje tyrimo dienomis daugiau nei 80 proc. atliekų svorio sudarė plastikinės, metalinės ir kombinuotų medžiagų pakuotės, o rūšiavimo klaidų pasitaikė palyginti nedaug. Popieriaus konteinerių turinys atliekas rūšiavusiems specialistams pasirodė bene idealus – vos 6 proc. svorio sudarė netinkamai išmestos atliekos.
Tyrimo organizatoriai pažymi, kad Palangos morfologiniam tyrimui atlikti sąmoningai pasirinktas laikas, kuomet pajūrio dar nėra užplūdę poilsiautojai – norėta, kad rezultatai geriausiai atspindėtų nuolatinių miesto gyventojų rūšiavimo įpročius.
„Pastaraisiais metais daug investuojame į patogesnę rūšiavimo infrastruktūrą ir gyventojų švietimą, todėl džiugu matyti, kad šios pastangos atsispindi ir tyrimo duomenyse. Tai skatina ir toliau ieškoti būdų, kaip rūšiavimą padaryti dar paprastesnį bei patogesnį“, – teigia Palangos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir žemėtvarkos skyriaus vedėja Reda Kairienė.
Rezultatą kuria kantrus mokymasis
A. Burbaitė patikina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės gerėjantys atliekų rūšiavimo rezultatai visiškai nestebina – jie atspindi Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro požiūrį į darbą.
„Esame drauge įgyvendinę ne vieną edukacijos projektą, bendradarbiaujame siekdami tų pačių tikslų – didinti atliekų atskirą surinkimą ir užtikrinti kuo didesnį jų perdirbimą. Nuolat kalbamės ir apie tai, kaip rūšiavimą padaryti kuo patogesnį gyventojams – ar pakanka informacijos, kaip tai daryti tinkamai, kokioms bendruomenėms ar amžiaus grupėms reikėtų daugiau aiškios ir įdomiai pateiktos informacijos. Ir būtent pajūrio gyventojams turime dėkoti už įsitraukimą bei supratimą, kad kiekvienas esame atsakingi už tai, kas nutiks su mūsų sukuriamomis atliekomis po jų išmetimo“, – sako A. Burbaitė.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ atstovė Kotryna Šiaučiulė pritaria – pozityvios naujausio tyrimo išvados rodo, kad kryptingos rūšiavimo iniciatyvos, infrastruktūros plėtra ir nuoseklus gyventojų informavimas pajūrio regione duoda rezultatų. „Klaipėdos ir Palangos pavyzdys tampa geru signalu visai Lietuvai – rūšiavimo kultūra gali augti greitai, kai savivaldybės, atliekų tvarkytojai ir bendruomenės veikia išvien“, – pažymi K. Šiaučiulė.
About the Author
