Geopolitinis neapibrėžtumas ir lėtesnis ekonomikos augimas keičia ne tik įmonių planus, bet ir bankų požiūrį į finansavimą. Verslui vis dažniau tenka galvoti ne vien apie plėtrą, bet ir apie rezervus, likvidumą bei atsparumą netikėtiems scenarijams. Todėl 2026 metais vis aktualesnis tampa ne klausimas, kiek kainuos paskola, o ar įmonė apskritai atitiks banko keliamus kriterijus.
Naujausi Europos centrinio banko (ECB) duomenys rodo, kad daliai euro zonos įmonių finansavimo prieinamumas jau dabar yra viena svarbiausių verslo problemų. Taip pat ECB duomenys rodo, kad apie 20 proc. įmonių mano, jog blogėjanti ekonominė situacija tiesiogiai riboja jų galimybes gauti finansavimą. Vadinasi, finansavimo sprendimuose vis daugiau svorio įgauna ne pats augimo potencialas, o gebėjimas išlaikyti stabilumą sudėtingesnėmis sąlygomis.
Kodėl net pelningi verslai šiandien negauna finansavimo?
Šiandien rinkoje vis dažniau pasitaiko situacijų, kai įmonės, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo stiprios – auga, dirba pelningai, vis dėlto negauna finansavimo. Dažnai tai klaidingai priskiriama bankų atsargumui ar nenorui skolinti, nors iš tikrųjų tai lemia pasikeitę vertinimo kriterijai.
„Pirmiausia, vien augimas nebėra pakankamas argumentas. Bankai šiandien daugiau dėmesio skiria pinigų srautų stabilumui – ar įmonė generuoja nuoseklias pajamas, ar jos rezultatai nėra pernelyg priklausomi nuo kelių didesnių sandorių ar sezoniškumo. Pavyzdžiui, įmonė gali augti po 30–40 proc. per metus, tačiau jei didžioji dalis pajamų gaunama iš kelių 200–300 tūkst. eurų vertės projektų, o tarp jų susidaro kelių mėnesių „tušti“ laikotarpiai, toks augimas bankų akimis dažniausiai būtų vertinamas atsargiai“, – teigia „European Merchant Bank | EMBank“ generalinis direktorius Sarp Demiray.
Tai ypač aktualu šiandien, kai net augant pajamoms pelningumas ne visada didėja. ECB apklausos rodo, kad 2025 m. paskutinį ketvirtį apie 10 proc. įmonių fiksavo sumažėjusius pelnus.
Pasak S. Demiray, ne mažiau svarbi ir priklausomybė nuo kelių klientų ar rinkų. Jei, tarkime, vienas klientas generuoja 40–60 proc. visų pajamų – pavyzdžiui, 500 tūkst. eurų iš 1 mln. eurų metinių pajamų, tai net ir pelningas verslas laikomas rizikingesniu, nes vieno kontrakto praradimas gali reikšmingai paveikti visą veiklą.
Panaši logika taikoma ir geografinėms rinkoms – didelė koncentracija vienoje šalyje ar segmente didina jautrumą išoriniams pokyčiams. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, apie du trečdaliai eksporto keliauja į Europos Sąjungos rinkas. Vien kelios rinkos, tokios kaip Latvija, Lenkija ir Vokietija, sudaro reikšmingą eksporto dalį. Tokia struktūra reiškia, kad ekonominiai ar geopolitiniai svyravimai šiose rinkose gali greitai persiduoti į įmonių pajamas ir pinigų srautus, todėl tokie verslai bankų vertinami atsargiau.
„Trečias svarbus aspektas – rizikos valdymas. Bankai vis dažniau vertina ne tik dabartinę situaciją, bet ir tai, kaip įmonė būtų pasirengusi veikti nepalankiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, ar įmonė turi bent 3–6 mėnesių veiklos sąnaudų rezervą. Tarkime, 150–300 tūkst. eurų, jei mėnesinės sąnaudos siekia apie 50 tūkst. eurų. Taip pat vertinama, kaip įmonė atrodytų, jei pajamos, pavyzdžiui, sumažėtų 20–30 proc. Ar tokiu atveju ji vis dar galėtų vykdyti finansinius įsipareigojimus“, – sako S. Demiray.
Ekspertas tęsia, kad galiausiai, vis didesnę reikšmę įgauna finansinis skaidrumas ir disciplina. Aiški finansinė atskaitomybė, tvarkinga struktūra ir gebėjimas greitai pateikti finansinius duomenis tampa būtinybe. Praktikoje tai reiškia, kad net ir finansiškai stipri įmonė gali negauti finansavimo, jei jos finansiniai duomenys nėra nuoseklūs, sunkiai palyginami ar pateikiami su dideliais vėlavimais.
Svarbiausi bankų kriterijai verslams šiandien
Bankai šiandien ieško ne sparčiausiai augančio, o stabiliausiai veikiančio verslo. Ką tai reiškia praktikoje?
„Pirmiausia – nuspėjami pinigų srautai. Įmonė turi generuoti stabilias pajamas, kurios nėra priklausomos nuo pavienių sandorių ar trumpalaikių svyravimų. Antra – diversifikacija. Pajamos neturėtų būti koncentruotos viename kliente ar rinkoje. Trečia – finansinių įsipareigojimų tvarumas. Vertinama, ar veiklos pinigų srautai pakankami vykdyti įsipareigojimus ir ar įmonė turi likvidumo rezervą. Ketvirta – finansinis skaidrumas. Aiški apskaita, struktūra ir greitai pateikiami duomenys tampa būtinybe. Penkta – pasirengimas nepalankiam scenarijui. Vertinama, kaip įmonė atrodytų sumažėjus pajamoms ar išaugus sąnaudoms ir ar turi veiksmų planą tokiu atveju“, – teigia „EMBank“ vadovas.
2026 metams įsibėgėjant, bendros ekonominės ir geopolitinės tendencijos rodo, kad finansavimo rinka artimiausiu metu iš esmės nesikeis. Bankų požiūris į riziką išlieka atsargus, o tai reiškia, kad įmonėms vis svarbiau bus ne tik siekti augimo, bet ir nuosekliai stiprinti finansinį pagrindą – užtikrinti stabilias pajamas, valdyti rizikas ir iš anksto ruoštis skirtingiems scenarijams.
S. Demiray nuomone, įmonės, kurios galės aiškiai pagrįsti savo stabilumą, skaidrumą ir gebėjimą veikti sudėtingesnėmis sąlygomis, 2026 metais turės gerokai didesnes galimybes gauti finansavimą nei tos, kurios remsis vien augimo tempu ar ambicingais planais.
About the Author
