Įtraukusis ugdymas išlieka viena jautriausių švietimo sistemos temų. Visgi per pastaruosius keletą metų, šioje srityje žengti pirmieji svarbūs žingsniai, prie kurių dalimi prisidėjo ir į pabaigą artėjanti švietimo programa „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM). Aptarti įvykusiems pokyčiams ir pasidalinti gerąją patirtimi balandžio pabaigoje vyko paskutinis TŪM įtraukiojo ugdymo srities koordinatorių susitikimas.
Čia ergotepeutė Giedrė Sasnauskienė skaitė pranešimą „Traumai jautri praktika švietimo kontekste“, kuriame kalbėjo apie sensorinius poreikius klasėje: kaip juos atpažinti, suprasti ir padėti. Vėliau sekė diskusija apie TŪM programos patirtis ir ateities perspektyvas įtraukiojo ugdymo srityje bei refleksija „Ar kartočiau?“.
Jurbarko rajono savivaldybė kaip keičiančia patirtį pristatė miuziklo pastatymą, kuris virto visos bendruomenės įvykiu. Pasak koordinatorių, salė nesutalpino visų norinčių, mokiniai labai atsiskleidė, o mokytojai ir tėvai aktyviai įsitraukė į šią veiklą. Nors repeticijos vyko labai intensyviai, mokyklų bendruomenė nesiskundė – visi matė šio kūrybinio proceso vertę papildant formalųjį ugdymą: augo mokinių pasitikėjimas, komunikacija, kūrybiškumas.
Ši savivaldybė taip pat atkreipė dėmesį ir į infrastruktūros pokytį – taktilinę dangą, kuri įgavo prasmę. Kaip pasakoja koordinatoriai, planuojant šį sprendimą dar nebuvo žinota, kad būtent 2025 rugsėjo 1 d. Naujamiesčio progimnaziją pradės lankyti mokinys, kurio tėvai turi regos negalią. Jie aplankė, išbandė dangą ir toliau ją naudoja. Taip pat ši patirtis visai mokyklos bendruomenei tapo edukacine proga – bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos padaliniu, inicijuotos edukacinės veiklos 1–4 klasių mokiniams. Vėliau mokykloje suorganizuotas pristatymas apie žmonių su regos negalia prieinamumo poreikius. Taigi, tikrasis investicijų į infrastruktūros prieinamumą poveikis kartais atsiskleidžia netikėtai, kai staiga iškyla realus poreikis sudaryti tinkamas sąlygas bendruomenės nariams su negalia.
Joniškio r., Elektrėnų ir Tauragės r. savivaldybės akcentavo sustiprėjusią tinklaveiką ir glaudesnę partnerystę. Pasak koordinatorių, nors seniau mokyklos veikė atskirai, per TŪM programą jos pradėjo lankytis viena pas kitą, dalintis patirtimi, atsirado pasitikėjimas – taigi, akivaizdu, kad bendradarbiavimas gimsta per bendrą veikimą, o ne per formalius susitarimus.
Tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybė išskyrė telefonų naudojimo iniciatyvą, kuri peraugo į projektą už mokyklos ribų. Socialinio-emocinio ugdymo tema paskatino mokyklą imtis konkretaus iššūkio – sąmoningo telefonų naudojimo. Mokiniai sekė savo „screen time“ (liet. naudojimosi telefonu laiką), analizavo duomenis, kūrė klasės statistiką. Įsitraukė apie 40 % mokinių, atsirado erdvės be telefonų – net tėvai pastebėjo pokytį namuose. Tai puikiai patvirtina, kad, kai mokiniai tampa proceso dalyviais, o ne stebėtojais, pokytis išeina už mokyklos ribų.
Na, o Rokiškio rajono savivaldybėje, pakeisti požiūrį į įtrauktį, labai padėjo vizitas į specializuotus ugdymo centrus – grįžtant autobuse vyravo tyla. Pasak koordinatorių, pamatyta realybė padėjo geriau suprasti savo vaidmenį ir įvertinti kitų darbą – stipriausias požiūrio pokytis įvyksta per tiesioginę patirtį, o ne per teoriją.
Pagrindinis TŪM programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose. Visa tai yra daroma vadovaujantis savivaldybės mokyklų tinklaveikos principu – skatinant dalintis ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje.
About the Author
