Balandžio 1 d. Šv. Jonų bažnyčioje vyko iškilmingas Vilniaus universiteto (VU) senato posėdis, kuriame garbės daktaro vardas buvo suteiktas dailininkui prof. Petrui Repšiui ir filosofui prof. Maurizio Ferrariui.
Prof. Petras Repšys – vienas istoriškiausių dabartinių Lietuvos dailininkų. Profesorius derina kelias meninės raiškos formas, kurios leidžia jam pasiekti įvairią auditoriją. Tai – medaliai, skirti istorinėms ir istorija virstančioms asmenybėms, ryškią istorinę dimensiją turintys religinės dailės kūriniai – Varnių katedros altoriaus antepedijus, skirtas Žemaičių krikštui, reljefas „Lietuvos krikšto tūkstantmečiui“ su Lietuvos krikštytojais ir šventaisiais, paminklas dailininko bičiuliui, poetui Sigitui Gedai Užupyje.
VU Lituanistikos centro antrajame aukšte esanti prof. P. Repšio sukurta freska „Metų laikai“ – vienas įstabiausių XX a. lietuvių dailės kūrinių. 1974–1986 m. nutapytame kūrinyje vaizduojami įvairūs lietuvių papročiai, kurie apima visą metų ciklą ir kartu pasakoja ilgamečių papročių epą.
Grafikas prof. P. Repšys – VU vėliavos, herbo, antspaudo ir kitų heraldinių ženklų kūrėjas. Pagal profesoriaus projektą sukurta VU Didžiajame kieme esanti Lenkijos karaliui ir Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui, VU įkūrėjui Steponui Batorui skirta atminimo plokštė. Profesorius taip pat yra sukūręs bareljefą „Išnykusioms baltų gentims“.
VU buvo pirmoji prof. P. Repšio darbo vieta po dailės studijų. Dirbdamas Kiemo teatre, VU jis įamžino medalyje, vėliau sukūrė medalius, skirtus iškilioms VU asmenybėms – S. Batorui, Adomui Mickevičiui, Julijui Slovackiui. 1993 m., pakviestas tuometinio Istorijos fakulteto dekano prof. Alfredo Bumblausko, prof. P. Repšys fakulteto studentams dėstė dailės pagrindus. 2025 m. Istorijos fakultete buvo atidaryta prof. P. Repšio mokinių kūrybos paroda.
Prof. Maurizio Ferraris yra vienas žymiausių šiandienos italų filosofų, Turino universiteto profesorius, šio universiteto tyrimų centrų „LabOnt“ (Ontologijos centras) ir „Scienza Nuova“ (kuris yra jungtinis su Turino politechnikos universitetu) prezidentas, žurnalo „Rivista di Estetica“ vyriausiasis redaktorius. Profesorius yra parašęs per 70 knygų, jos yra išverstos į įvairias kalbas.
Prof. M. Ferrario figūra simbolizuoja ilgametį, intensyvų ir įvairialypį Turino universiteto ir VU bendradarbiavimą filosofijos srityje. Nuo 2008 m. VU Filosofijos fakulteto Filosofijos institutas ir Turino universiteto Filosofijos katedra yra užmezgę intensyvų teorinį ir mokslinį dialogą – vyksta mainai, rengiamos bendros konferencijos, leidžiamos bendros mokslinės publikacijos. Nuo 2008 m. prof. M. Ferraris – iš pradžių kaip nuolatinis Turino universiteto profesorius, o ypač – nuo 2019 m., kai tapo Turinio universiteto prorektoriumi – ženkliai prisidėjo prie beveik 18 metų trunkančių profesorių dėstymo vizitų mainų.
Prof. M. Ferraris ne kartą lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas VU, dalyvavo gausybėje konferencijų. Profesoriaus paskaitos VU Filosofijos fakultete „Apie pokoronines studijas: nuo naujojo realizmo prie dokužmonijos“ ir paskaita, kurioje jis pristatė savo originalią ir pasaulyje žinomą naujojo realizmo teoriją bei naujausią ekonomikos filosofijos „Webfare“ koncepciją, sulaukė ypač didelio akademinės bendruomenės ir viešojo susidomėjimo.
Jis yra tapęs studijų objektu Lietuvoje: profesoriaus idėjos pristatomos VU Filosofijos fakultete dėstomame ontologijos kurse, o 2021 m. šiame fakultete apginta ir Turino universitete rengta Ruslano Baranovo daktaro disertacija „Determinacijos problema Kanto ir Hegelio filosofijose bei Ferrario naujajame realizme“ yra pirmoji disertacija Lietuvos mokslinėje bendruomenėje, kurioje išsamiai analizuojama prof. M. Ferrario filosofija.
Per savo ilgą mokslininko karjerą prof. M. Ferraris pasižymėjo bent šešiose studijų srityse: hermeneutikos istorijoje, estetikoje, socialinėje ontologijoje, metafizikoje, technologinėje antropologijoje ir ekonomikos filosofijoje.
