Šiuo metu gausialapiai lubinai, Sosnovskio barščiai ir kiti invaziniai augalai dar tik pradeda augti, jie maži, todėl juos lengva pašalinti iškasant kartu su šaknimis. Aplinkos ministerija ragina gyventojus, ūkininkus ir miškų valdytojus šiuo laikotarpiu naikinti invazinius augalus savo valdose.
Taip pat pavasarį, kai sodininkai ruošiasi naujam sezonui, ministerija ragina atkreipti dėmesį ir į dar vieną svarbų dalyką – vengti invazinių augalų sodinimo. Baltažiedė robinija, gausialapis lubinas, karčiuotoji kortaderija, sirinis klemalis, apskritalapis smaugikas, reinutrės ir šluotinis sauskrūmis gali atrodyti patrauklūs, tačiau jie yra invaziniai ir jų platinimas bei auginimas yra draudžiamas. Sodindami juos savo kiemuose ar dalindamiesi su kaimynais, gyventojai prisideda prie jų plitimo ir taip daro žalą gamtai.
„Deja, kai kurie augalai, atrodantys gražūs ir patrauklūs sodams, yra invaziniai ir draudžiami. Tokie augalai gali atrodyti dekoratyvūs, tačiau jie greitai plinta ir „pabėga“ į aplinką, nustelbia vietines rūšis ir daro žalą gamtinėms ekosistemoms. Todėl prieš įsigydami augalus, pasitikrinkite, ar jie nėra invaziniai, tą galima lengvai patikrinti Biologinės įvairovės informacinės sistemos invazinį rūšių modulyje INVA“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Kristina Jankauskaitė.
Invaziniai augalai ir gyvūnai tebėra vienas aktualiausių aplinkosaugos iššūkių, jie daro neigiamą įtaką vietinei biologinei įvairovei, ekosistemų funkcijoms, ar net žmogaus sveikatai. Invazinės rūšys sparčiai plinta dėl joms būdingų biologinių savybių: jos intensyviai dauginasi, prisitaiko prie įvairiausių aplinkos sąlygų, o naujose teritorijose dažnai neturi natūralių priešų, kurie ribotų jų populiacijas.
Labiausiai paplitusios invazinės rūšys
Aplinkos ministerija šiuo metu daugiausiai nusiskundimų gauna dėl dviejų rūšių – ispaninio ariono (Arion vulgaris) ir Sosnovskio barščių (Heracleum sosnowskyi).
Ispaniniai arionai – itin aktyvūs moliuskai, mintantys įvairiais augalais: tiek kultūriniais, tiek laukiniais. Jie daro žalą biologinei įvairovei ir žemės ūkiui ėsdami daržoves, vaisius, dekoratyvinius augalus, naikindami jaunus ūglius, lapus. Dėl šių kenkėjų mažėja derlius, žemės ūkio produkcija užteršiama gleivėmis ir išmatomis, todėl ūkininkai ir sodininkai patiria ekonominių nuostolių.
Sosnovskio barštis – sparčiai plintantis invazinis augalas, subrandinantis vidutiniškai 20 tūkstančių sėklų. Susiformavęs tankus sąžalynas nustelbią vietines rūšis, kurios negali konkuruoti dėl šviesos ir maistinių medžiagų. Neturėdamos sąlygų augti ir daugintis, vietinės augalų rūšys nyksta. Sosnovskio barštis taip pat kelia tiesioginę grėsmę žmogaus sveikatai. Augalo sultyse esantys furanokumarinai, patekę ant odos ir veikiami saulės spinduliuotės, sukelia sunkius nudegimus: atsiranda pūslės, stiprus skausmas, gali likti randai ar ilgalaikės pigmentinės dėmės. Kontaktas su augalu taip pat gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų dirginimą, o sultims patekus į akis – regėjimo sutrikimus. Dėl jautrios odos šis augalas ypač pavojingas vaikams.
Kaip prisidėti prie invazinių rūšių plitimo prevencijos?
Invazinės rūšys į Lietuvą patenka įvairiais būdais: dėl žmonių veiklos, kai būna sąmoningai įkurdinamos aplinkoje (pavyzdžiui, žuvys ar vėžiai įleidžiami į vandens telkinius žuvininkystės tikslais, atsibodę egzotiniai gyvūnai paleidžiami į laisvę), arba atsitiktinai – kartu su augalais, dirvožemiu, prekėmis ar pakuotėmis.
Daugiau informacijos apie invazines rūšis galima rasti INVA. Čia pateikiama išsami informacija apie rūšių paplitimą, atpažinimo požymius, taip pat sudaryta galimybė pranešti apie pastebėtus invazinių rūšių individus, užpildant stebėjimo anketą.
Invazinių rūšių plitimo prevencija prasideda nuo kiekvieno iš mūsų atsakingumo. Svarbu žinoti, kad invazines rūšis ar jų gyvybingas dalis draudžiama platinti, pardavinėti, įkurdinti aplinkoje ar paleisti į gamtą – tai ypač aktualu sodininkams ir gyvūnų laikytojams. Už šiuos pažeidimus Administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė.
Pastebėjus pažeidimus dėl neteisėto invazinių rūšių naudojimo, raginame nedelsti ir pranešti Aplinkos apsaugos departamentui.
Kiekvienas galime prisidėti prie invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo, tačiau svarbu tai daryti saugiai, laikantis nustatytų reikalavimų ir vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašu.
About the Author
