Geopolitiniai neramumai Persijos įlankoje ir ženkliai išaugusios degalų kainos Europoje vėl paskatino diskusijas apie elektromobilių pranašumus prieš automobilius su vidaus degimo varikliais. Lyginama ne tik transporto priemonių kaina, bet ir infrastruktūra, skirtingų šalių situacijos. Europos kontekste Lietuva – ir tarp pirmaujančių, ir tarp atsiliekančių šalių.
Elektromobiliai dažniausiai pristatomi per tvarumo prizmę. Koja kojon su šia mintimi keliauja ir kitas gajus įsitikinimas: tvarumas neišvengiamai kainuoja daugiau.
Elektromobilių atveju ši teorija nėra teisinga: Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį 100 kilometrų kelionė keleiviniu elektromobiliu vidutiniškai kainavo 5,29 euro, o lengvuoju krovininiu elektromobiliu – 7,90 euro.
Eksploatacijos kaštų kreivę sparčiai koreguoja ir Artimuosiuose Rytuose vykstantis karas bei sutrikdyta laivyba Persijos įlankoje, kuria keliauja didelė dalis pasaulio naftos ir dujų produktų. Vien lyginant kovo ir balandžio pradžios vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje augo apie 25 centus, o benzino – beveik 20 centų už litrą.
Tokių pokyčių kontekste elektromobilumas tampa ne tik tvarumo, bet ir ekonominio racionalumo klausimu. Iš šio kampo į Lietuvos situaciją verta pažvelgti ir plačiau – kaip mūsų šalis atrodo Europos kontekste, kai kalbame apie elektromobilių įkrovimo kainas, infrastruktūrą ir bendrą elektromobilių įsitvirtinimą keliuose?
Infrastruktūra lenkia vartotojų tendencijas
Kalbant apie elektromobilumo ekonomiką, svarbu ne tik bendros eksploatacijos išlaidos, bet ir viešojo įkrovimo tinklo situacija bei įkrovimo kainos. Europos kontekste Lietuva šiuo klausimu atrodo itin perspektyviai, o pastaraisiais metais sparčiai išaugusi ir pagal vartotojų poreikius vis dar besiplečianti infrastruktūra sudaro puikias sąlygas ne tik hibridinių, bet ir pilnai elektra varomų automobilių vairuotojams.
Vertinant infrastruktūrą statistiškai, Lietuva kai kuriais aspektais gerokai lenkia Europos vidurkį. Pavyzdžiui, instaliuota įkrovimo galia, tenkanti vienam elektromobiliui, Lietuvoje siekia beveik 9 kW, nors Europos Sąjungos vidurkis yra apie 4 kW.
„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis pastebi, kad mūsų šalyje vienam elektromobiliui tenka beveik dvigubai daugiau galios nei vidutiniškai Europoje – šiuo klausimu mus lenkia tik Latvija.
„Žvelgiant į vartotojų įpročius, elektromobilių skaičius Lietuvoje šiandien mažesnis nei daugelyje Vakarų Europos šalių: vienai greito įkrovimo stotelei Lietuvoje tenka apie 19 elektromobilių, o Europos vidurkis siekia apie 30. Palyginimui, šiuo klausimu Europoje pirmauja Liuksemburgas, kur šis rodiklis siekia 80. Tai – faktinis patvirtinimas, kad lietuviai vis dar yra kelyje į platesnę elektromobilių adaptaciją“, – sako jis.
Europos mastu žalią pokytį kryptingai atspindi ir dar vienas kintamasis – elektromobilių pardavimo statistika. 2020 metais hibridinių ir pilnai elektra varomų automobilių įsigyta apylygiai – po kiek daugiau nei 5 proc. visų parduotų automobilių. Vos per tris metus ši situacija pasikeitė iš esmės: 2023-aisiais vien pilnai elektra varomi automobiliai sudarė 14,6 proc. pardavimų ir beveik dvigubai lenkė hibridus, kurių dalis siekė 7,7 proc.
Konkurencijos pasekmės – vartotojų pusėje
Didėjanti elektromobilių paklausa ir jų skaičius Lietuvos keliuose neišvengiamai kursto įkrovimo tinklų operatorių ambicijas ir įsiklausymą į klientų poreikius. Tiekėjai ne tik konkuruoja statant įkrovimo stoteles besivystančiuose gyvenamuosiuose rajonuose bei laisvalaikio ar poilsio zonose, tarpmiestiniuose keliuose, bet ir ieško būdų, kaip užtikrinti geresnį kainos pasiūlymą. Vienas iš būdų tai padaryti – supaprastinti kainodarą taip, kad ji būtų aiški ir kiek įmanoma stabilesnė.
„Praktikoje matome, kad vartotojams svarbu ne tik kaina, bet ir aiškumas. Šioje vietoje konkurencija tikrai jaučiama – nuolat ieškome būdų, kaip tobulinti kainodarą, pasiūlyti kuo mažesnes kainas klientams. Norime, kad būtų kuo mažiau skirtingų tarifų, jie būtų mažesni, aiškesni“, – pasakoja bendrovės viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas.
Pavyzdžiui, anot T. Žilionio, šiuo metu „Enefit“ klientams taiko supaprastintą kainodarą: iki 99 kW galios įkrovimo stotelėse kilovatvalandė kainuoja 30 ct, o didesnės nei 100 kW galios stotelėse – 35 ct.
Tvaru ir ekonomiška: per gerai, kad būtų tiesa?
Elektromobilumo tema yra gerokai platesnė, nei tik tvarumas, išlaidos ar infrastruktūros klausimai. Todėl klausimas apie perėjimą prie šio transporto priemonių tipo šiandien yra nebe „ar verta rinktis elektromobilį?“, o veikiau toks – „kada elektromobiliai taps racionaliausiu pasirinkimu šiuolaikiniam vairuotojui?“.
Šį klausimą dar suaštrina besivystanti geopolitinė situacija, kuri atsakinga už ypač nestabilias ir sunkiai prognozuojamas degalų kainas. Elektromobiliai šiuo atveju pirmauja ne tik mažesnėmis eksploatacijos išlaidomis, bet ir didesniu finansiniu stabilumu planuojant išlaidas ir keliones.
Apie „Enefit“:
„Enefit“ – žaliųjų energijos sprendimų bendrovė, siūlanti platų spektrą paslaugų ir priemonių – nuo žaliosios elektros energijos tiekimo iki sumanaus energijos kaupiklių valdymo – padedančių efektyviai ir išmaniai atliepti individualius elektros energijos poreikius. Bendrovės siekis – klientams sukurti žaliąją ekosistemą, kurioje skirtingi žalieji sprendimai galėtų veikti sinergijos principu.
Lietuvoje bendrovė veiklą pradėjo 2007 m. ir šiuo metu užima antrą vietą rinkoje pagal klientams tiekiamą elektros energijos kiekį. Bendrovė priklauso didžiausiai Baltijos šalių elektros gamybos ir prekybos įmonių grupei „Eesti Energia“. Grupės įmonės veikia Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje bei Suomijoje. Baltijos šalyse ir Lenkijoje vystomas viešasis „Enefit“ elektromobilių įkrovimo tinklas šiuo metu užimą antrą vietą pagal klientams prieinamų įkrovimo stotelių skaičių.
About the Author
