Per pastaruosius penkerius metus pasaulio ekonomika gyvena nuolatinės turbulencijos režimu. Pandemija, kuri stabdė globalias tiekimo grandines, Rusijos karas Ukrainoje, kuris iš esmės perbraižė Europos energetikos rinką ir dabartinės geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose vėl keliančios energijos kainą. Pramonės sektorius visų šių krizių metu veikė skirtingai, tačiau poveikio esmė išliko ta pati – svyruojančios energijos kainos, sutrikusios tiekimo grandinės ir lėtėjanti paklausa.
Naujas geopolitinis konfliktas pramonę paveiks kitaip
Sparčiai kylančios kuro kainos vėl tampa vienu svarbiausių ekonominių veiksnių, darančių įtaką verslui ir vartotojams. Naujausi duomenys rodo, kad 2025-2026 m. laikotarpiu naftos kainos pasaulinėse rinkose kilo aukštyn – „Brent“ rūšies nafta per metus pabrango apie 15-25 proc., o kai kuriais laikotarpiais dėl geopolitinių įtampų Artimuosiuose Rytuose kainos šoktelėjo ir dar labiau.
Lyginant dabartinę situaciją su Covid-19 pandemija ir plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžia, matyti aiškūs dėsningumai: kiekvienas šokas iš esmės persiduoda per energetikos ir žaliavų kainas, o vėliau – per visą ekonomikos grandinę.
Kaip ir pandemijos metu, taip ir karo pradžioje, pirmiausia stebėjome tiekimo grandinių sutrikimus, energijos kainų šuolius ir neišvengiamą produkcijos brangimą.
Vis dėlto, dabartinis Artimųjų Rytų konfliktas išsiskiria savo geografine koncentracija ir tuo, kad poveikis labiau susijęs su energijos išteklių pasiūlos rizika, o ne su staigiu paklausos ar logistikos žlugimu. Tai reiškia, kad šios krizės pasekmės gali būti labiau išsitęsusios laike, bet mažiau chaotiškos nei Covid-19 laikotarpiu. Tai verslams leidžia geriau planuoti – nors ir ne be naujų iššūkių.
Jautriausia pokyčiams – apdirbamoji pramonė
Būtent ši patirtis per pastaruosius penkerius metus verslams suformavo tam tikrą „krizių valdymo raumenį“. Esminės išmoktos pamokos – veiklos procesų optimizavimas ir lankstumo didinimas, taip pat tiekimo grandinių trumpinimas bei rinkų diversifikavimas.
Pastebiu, kad įmonės šiandien daug greičiau reaguoja į kainų svyravimus, aktyviau valdo atsargas ir ieško alternatyvių tiekėjų. Tačiau iššūkiai išlieka struktūriniai: užsitęsęs neapibrėžtumas tampa naująja norma, o verslai vis dažniau veikia su prielaida, kad kitas sukrėtimas yra ne „jei“, o „kada“.
Ši nuostata tiesiogiai veikia investicinius sprendimus ir rizikos valdymą, o tai ypač atsispindi pramonės sektoriuje.
Apdirbamoji pramonė yra viena jautriausių kuro kainų pokyčiams, nes energija ir logistika sudaro reikšmingą savikainos dalį.
Pavyzdžiui, medienos drožlių plokštės (MDP) kaina vien dėl išaugusių naftos ir jos produktų kainų per mėnesį padidėjo apie 4 proc., o artimiausiu laikotarpiu prognozuojamas dar bent 5 proc. augimas.
Tokie pokyčiai neišvengiamai persiduoda į galutinę produkciją – šiuo atveju baldus – ir didina jų kainą vartotojams. Dėl to formuojasi grandininė reakcija: brangesnė produkcija slopina paklausą, o tai ilgainiui gali lemti gamybos apimčių mažėjimą.
Vis dėlto poveikis nėra vienodas visoms įmonėms. Apgalvoti struktūriniai sprendimai gali ženkliai sušvelninti kainų spaudimą. Vertikaliai integruoti verslai, valdantys visą grandinę, yra mažiau priklausomi nuo išorinių žaliavų kainų svyravimų. Be to, investicijos į atsinaujinančią energetiką leidžia efektyviau kontroliuoti energijos sąnaudas ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro rinkų.
Tokie sprendimai amortizuoja trumpalaikius svyravimus ir kuria ilgalaikį konkurencinį pranašumą, ypač eksporto rinkose, kur kainos jautrumas yra itin didelis.
Ar krizė gali sustiprinti?
Krizės taip pat atveria galimybių langą tiems, kurie geba veikti greitai. Padidėjęs spaudimas sąnaudoms skatina spartesnius sprendimus dėl automatizacijos, skaitmenizacijos ir energinio efektyvumo investicijų. Tai, kas stabiliais laikais būtų atidėliojama, krizių metu tampa prioritetu.
Tokiu būdu verslai reaguoja į esamą situaciją ir iš esmės transformuoja savo veiklos modelius. Augindami atsparumą ateities sukrėtimams – tuo pat metu turi susitaikyti su trumpalaikiu pelningumo mažėjimu.
Tikėtina, kad dėl didėjančių kainų vartojimo augimas lėtės, o kai kuriose rinkose, jei geopolitinės įtampos užsitęs, gali būti fiksuojamas ir 5-8 proc. paklausos sumažėjimas.
Skirtingose rinkose kuro kainų poveikis pasireikš nevienodai. Šiaurės Europos šalys, turinčios didesnę energetinę nepriklausomybę, išlieka atsparesnės kainų šuoliams. Tuo tarpu regionuose, labiau priklausomuose nuo importuojamos energijos, kaštų augimas greičiau persiduoda į vartotojų perkamąją galią ir slopina paklausą.Tai vers įmones aktyviau perbalansuoti eksporto kryptis ir daugiau dėmesio skirti rinkoms, kuriose staigūs kainų šuoliai mažiau veikia vartojimą.
Nepaisant išorinių rizikų, nemažiau svarbus ir stabilios vidinės organizacijos būsenos užtikrinimas. Patirtis, sukaupta per pastarąsias krizes, stiprina darbuotojų atsparumą ir pasitikėjimą įmone.
Tai savo ruožtu leidžia mums veikti nuosekliai ir priimti pamatuotus sprendimus – o tai dažnai ir lemia skirtumą tarp tų, kurie iš krizės išeina silpnesni, ir tų, kurie sustiprėja.
Stipresni iš šios situacijos išeis tie verslai, kurie gebės derinti strateginį nuoseklumą su operaciniu lankstumu. „Naujoji realybė“, trunkanti nuo 2020 m., reikalauja reaguoti į pokyčius ir sistemingai investuoti į ilgalaikį atsparumą. Tai gamybos automatizavimas, tiekimo grandinių stiprinimas ir partnerysčių palaikymas.
Kuro kainų kilimas šiuo atveju yra ne vienkartinis šokas, o dar vienas testas, patvirtinantis, kad konkurencingumas šiandien priklauso ne nuo gebėjimo išvengti krizių, o nuo gebėjimo jose veikti greičiau, tiksliau ir drąsiau nei kiti.
Komentaro autorė „VMG Wood Invest“ vadovė Ingrida Grikpėdienė
About the Author
