Šalta, sausa ir vėjuota – trys žodžiai, tiksliausiai apibūdinantys šios savaitės orus. Nepalankios meteorologinės sąlygos sutrikdė darbus laukuose: dalis ūkių dar baiginėjo vasarinių kultūrų sėją, o purškimą buvo priversti atidėti. Balandžio 26-oji augalams pažėrė dar vieną išbandymą pateikė – vietomis pasirodė sniegas, kai kur krito ledukai, pūtė stiprūs gūsingi vėjai, laikėsi žema temperatūra. Vasarojaus laukuose, ypač ten, kur dirva po sėjos neprivoluota, jau matyti vėjo erozijos požymiai. Viršutiniam dirvožemio sluoksnyje drėgmės – tik minimaliai, o gūsiai pusto derlingąjį sluoksnį.
Pažvelkime, kaip pasėliai atrodo prieš šiltąjį ilgąjį savaitgalį, 18-ąją metų savaitę – pagal LŽŪKT augalininkystės konsultantų stebėjimus.
Žieminių kviečių būklė
Šią savaitę, remiantis LŽŪKT dinaminių stebėjimų duomenimis, žieminių kviečių pasėliai perėjo į bamblėjimą ir dabar yra 30–31 BBCH tarpsnio. Lyginant su praėjusia savaite, augalų vystymasis vyksta lėtai ir netolygiai. Nors dienomis sąlygos iš dalies palankios augimui, žemos naktinės temperatūros ir labai ribota dirvos drėgmė toliau stabdo tolygų stiebo augimo procesus.
Stebima, kad augalai atmetinėja šoninius ūglius. Tai rodo, kad augalai įžengia į kritinį produktyvių stiebų formavimosi etapą, kurio eigai didelės įtakos turi vandens ir maisto medžiagų prieinamumas. Sausus orus, žemas temperatūras lengviau atlaikys tie žieminių javų pasėliai, kurie yra gerai įsišakniję, išsikrūmiję – pasėti laiku, nevėlinant sėjos. Tačiau tų laukų, kur sėja suvėlinta, – augalai yra silpnesni ir jautresni nepalankioms augimo sąlygoms ir gali nukentėti.
Fitosanitarinė situacija šiuo metu dar išlieka stabili – stebimuose pasėliuose nei kenkėjų, nei ligų protrūkio nenustatyta. Visgi, augalų fiziologinis nusilpimas dėl streso sąlygų mažina jų natūralų atsparumą, todėl kylant temperatūroms didės lapų ligų plitimo rizika.
Stipriai išryškėjo piktžolių dygimas bei plitimas. Dėl lėtesnio kviečių augimo ir nepakankamo lapijos uždengimo susidaro didesnis šviesos ir resursų prieinamumas piktžolėms, todėl jos greičiau pereina į aktyvią vegetaciją ir stiprina konkurenciją dėl dirvos drėgmės bei mineralinio azoto.
Rekomenduojama purškimus planuoti tik stabilizavusis oro sąlygoms – praėjus mažiausiai 2 dienoms po šalnų, taip užtikrinant didesnį herbicidų efektyvumą ir mažesnę kviečių fitotoksiškumo riziką.
Tolimesnė pasėlių raida priklausys nuo kritulių pasiskirstymo ir dirvos drėgmės atsistatymo – tai lems augimo tolygumą ir pasėlių konkurencingumą piktžolių atžvilgiu.
Šylant orams būtina įvertinti augimo reguliatorių naudojimo poreikį, ypač veislėms, linkusioms išgulti.
Žieminių rapsų būklė
Daugumoje šalies rajonų žieminiai rapsai butonizacijos tarpsnio – pradeda ryškėti pagrindinio žiedyno butonai. Tai svarbus pereinamasis etapas iš vegetatyvinio į generatyvinį vystymąsi, kai augalo prioritetas keičiasi iš lapų ir stiebo formavimo į būsimų žiedų, ankštarų bei derliaus struktūros kūrimą. Šiuo tarpsniu labai svarbu išlaikyti sveiką ir nepažeistą žiedyną, nes bet kokie streso veiksniai tiesiogiai veikia būsimo derliaus potencialą.
Rapsų pasėliuose po stipresniu naktinių šalnų matomas stiebų palinkimas, ant stambiausių augalų stiebų susidarė įplyšimas, stiebo vidus korėtas, tai dažnai rodo, kad augalas nukentėjo nuo nepalankių aplinkos sąlygų – pavasarinės šalnos pažeidžia audinius, o vėliau augalui augant pažeistos vietos plyšta. Taip pat stiebai tampa trapūs, linkę skilinėti dėl maisto medžiagų disbalanso, kurį sukelia dirvoje drėgmės trukumas.
Tolesniame etape svarbiausia išlaikyti subalansuotą mitybą ir neperkrauti augalo papildomu azotu. BBCH 51 tarpsniu tręšimas azotu jau turėtų būti užbaigtas. Jei planuojamas papildomas tręšimas, prioritetas turėtų būti skiriamas borui, magniui bei sierai.
Augimo reguliatorių naudojimas šiuo etapu jau nerekomenduotinas. BBCH 51 tarpsniu augalas yra perėjęs į generatyvinę fazę, todėl reguliavimo priemonės nebeturės pageidaujamo poveikio stiebo struktūrai, o kai kuriais atvejais gali net neigiamai paveikti žiedyno vystymąsi. Šiuo metu visas dėmesys turi būti skiriamas žiedynų apsaugai bei jų fiziologiniam palaikymui.
Artimiausiu laikotarpiu svarbu ruoštis kenkėjų stebėsenai ir, prireikus, jų kontrolei. Prognozuojami šiltesni orai gali smarkiai suintensyvinti žiedinukų plitimą.
Įdomu. IKMIS pateikiama dirvožemio monitoringo duomenų bazė
Dirvožemio duomenų bazė – tai naujas sprendimas, leidžiantis apjungti LŽŪKT laboratorijoje atliekamų dirvožemio tyrimų apibendrintus, struktūrizuotus duomenis su kitais IKMIS žemėlapiais ir duomenų sluoksniais. Tai suteikia galimybę geriau suprasti dirvožemio būklę ir jos pokyčius tiek konkrečiame ūkyje, tiek platesniu – regioniniu ar nacionaliniu – mastu.
Duomenys preliminariai leidžia įvertinti situaciją pagal pagrindinius rodiklius – judriojo fosforo ir kalio, organinės medžiagos, humuso kiekius, dirvožemio pH ir kt.
Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu
IKMIS portale stebėkite sausros augalų vegetacijos laikotarpiu pasireiškimą skirtingose seniūnijose – Lietuvos sąlygomis šis stichinis meteorologinis reiškinys registruojamas pagal temperatūros ir kritulių indeksą (TPI).
Kokia situacija Jūsų rajono pasėliuose? Kviečiame pasidomėti IKMIS portale (www.ikmis.lt) ir primename, kad visuomet galite tiesiogiai konsultuotis su nepriklausomais LŽŪKT augalininkystės konsultantais.
Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantų komanda ir vyr. specialistė Giedrė Masliukovienė (mob.: +370 612 72 970).
About the Author
