II pakopos pensijų fonduose sukauptos santaupos įsiliejo į Lietuvos gyventojų sąskaitas. Efektas pastebėtas iškart – išaugęs vartojimas ir pagausėję pirkiniai. Tačiau kartu jau stebimi ir vidutinių sumų, kurias žmonės skiria investicijoms bei taupymui, pokyčiai, rodo SEB banko Lietuvoje duomenys. Be to, analizė atskleidžia, kad vyrų investiciniai užmojai – gerokai platesni negu moterų.
„Pirmosios pinigų judėjimo tendencijos leidžia daryti prielaidą, kad dalis lietuvių buvo iš anksto suplanavę, kam skirs atgautas lėšas ar kur jas įdarbins“, – sako Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė.
Viena iš ryškiausių tendencijų banko ekspertė įvardija pastebimai išaugusią vidutinę investavimo sumą. Balandžio 14 dienos duomenimis, SEB banko klientai vyrai vidutinę investicijų sumą padidino nuo 17,7 tūkst. eurų iki 30,6 tūkst. eurų – tai yra apie 73 procentais. Palyginti, moterys savo investicijas padidino nuo 12,6 tūkst. eurų iki 18,1 tūkst. eurų, arba apie 44 proc. Taigi, iki šiol vidutinė investuotų pinigų suma skyrėsi 5,1 tūkst. eurų, o dabar susiformavo jau 12,5 tūkst. eurų atotrūkis investuojančių vyrų naudai.
SEB banko atstovė atkreipia dėmesį, kad investicijų atžvilgiu vyrų ir moterų skirtumai yra kur kas didesni negu lyginant vidutines einamosiose sąskaitose esančias pinigų sumas. Antai, lėšų likutis moterų einamosiose sąskaitose vidutiniškai pagausėjo beveik 1 000 eurų – iki daugiau negu 6,7 tūkst. eurų, o vyrų sąskaitose likutis vidutiniškai paaugo apie 1 100 eurų – iki beveik 7,3 tūkst. eurų.
Tuo tarpu, terminuotųjų ir kaupiamųjų indėlių sąskaitose laikomos vidutinės sumos reikšmingai nepasikeitė. Visgi kaupiamojo indėlio, kuriame laikomos lėšos yra likvidžios, vidutinė suma tiek moterų, tiek vyrų padidėjo apie 500 eurų, kas rodo, kad vis didesnė dalis gyventojų atranda šį pinigų įdarbinimo būdą. Kaupiamasis indėlis šiandien turėtų būti itin aktualus tiems gyventojams, kurie dar nėra suplanavę, kaip ketina panaudoti iš antrosios pensijų pakopos atgautas lėšas.
Išvadą, kad Lietuvos vyrų ir moterų investavimo įpročiai reikšmingai skiriasi, neseniai patvirtino ir SEB banko užsakymu atlikta apklausa. Jo duomenimis, į vertybinius popierius investuojančių moterų yra apie ketvirtadaliu mažiau negu vyrų.
K. Ruseckienė skaičiuoja, kad viso investuotojais save šiemet gali laikyti 20 proc. daugiau banko klientų, lyginant su pernai. „Priežastys gali būti kelios, bet pirmiausia – gerėjanti finansinė padėtis, taip pat – patogūs ir lengvai prieinami investavimo instrumentai, atveriantys galimybių investuoti net ir labai mažas pinigų sumas“, – dalijasi SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė. Taip pat ji pabrėžia, kad investavimas labiausiai domina jaunosios kartos gyventojus, kurių įsitraukimas lemia, jog bendras Lietuvos gyventojų požiūris į investavimą pastebimai keičiasi.
SEB banko iniciatyva atlikta apklausa rodo, kad, į vertybinius popierius – akcijas, obligacijas, investicinių fondų vienetus ar biržoje prekiaujamus fondus (ETF) – investuoja 29 proc. vyrų ir 21 proc. moterų.
Anot K. Ruseckienės, vyrų ir moterų finansinė starto pozicija yra panaši, tačiau vyrai dažniau nusprendžia „įdarbinti“ lėšas investuodami. Šią išvadą palaiko ir faktas, jog investavimui klientai vyrai vidutiniškai skiria didesnę pinigų sumą negu moterys.
Apžvelgdama klientų taupymo statistiką, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė K. Ruseckienė pastebi, kad per metus reikšmingai paaugo kaupiamuosiuose indėliuose laikomų pinigų sumos. Šių metų vasarį vidutinė šiuose indėliuose laikoma lėšų suma buvo beveik 16 proc. didesnė negu su 2025 metų vasario mėnesį, kai terminuotose indėliuose išliko panaši.
SEB banko sąskaitose laikoma vidutinė suma šiemet taip pat yra didesnė (11,7 proc.) negu pernai, tad ekspertė daro išvadą, kad dalis lėšų lieka visiškai neįdarbintos ir laikomos sąskaitose, nenukreipiant jų į taupymo ar investavimo sprendimus.
„Paprastai daugiausia žmonių Lietuvoje nurodo, kad saugiai jaučiasi sukaupę daugiau negu 10 tūkst. eurų santaupų. Atsižvelgiant į tai, vyrai turėtų jaustis saugiau, nes jų vidutinė kaupiamojo indėlio suma siekia 14 tūkst. eurų, kai moterų – apie 10 tūkst. eurų. Tačiau sprendimą investuoti lemia ne vien tvirtas finansinis pagrindas“, – dėsto K. Ruseckienė ir atkreipia dėmesį, kad moterys kur kas dažniau negu vyrai apklausose nurodo, kad nuo investavimo jas stabdo žinių stygius. Maždaug 17 proc. moterų teigia, jog nežino, nuo ko pradėti. Palyginti, ši kliūtis nuo investavimo atgraso 11 proc. vyrų.
Be to, tyrimo duomenimis, vyrai pozityviau vertina savo finansines perspektyvas artimiausioje ateityje – 31 proc. pažymi įsitikinę, kad per artimiausius 12 mėnesių jų pajamos padidės iki 10 procentų. Taip manančių moterų buvo mažiau – 24 procentai.
Anot K. Ruseckienės, tyrimo atskleisti skirtumai leidžia manyti, kad moteris dažniau stabdo ne objektyvi finansinė situacija, o didesnis atsargumas ir mažesnis pasitikėjimas savo žiniomis. „Lietuvoje matome pozityvius pokyčius, kai vis daugiau klientų nusprendžia investuoti. Tačiau ir toliau svarbu kalbėti apie finansų valdymo ir investavimo įpročių svarbą tiek vyrų, tiek moterų ateičiai, finansinei nepriklausomybei bei gerovei“, – teigia SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė.
Šių metų vasarį SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1003 Lietuvos gyventojai, kurių amžius – nuo 18 iki 74 metų.
About the Author
