Balandžio 23 d. 18 val. maloniai kviečiame į išskirtinę dokumentinio filmo „Sugrįžimas“ (angl. „Wilding“) peržiūrą ir po jos vyksiančią diskusiją apie tai, kas vyksta po mūsų kojomis, – apie dirvožemį, jo tylų nykimą ir regeneracijos galią.
„Sugrįžimas“ – tai 2023 m. britų dokumentinis filmas, režisuotas Davido Alleno pagal Isabelle Tree autobiografinį romaną. Filmas bus rodomas originalo kalba, su lietuviškais subtitrais. Filmo trukmė – apie 75 min.
Apie filmą:
Jauna pora, Izabelė Tree ir Charlis Burrellis, persikelia į prieš 400 metų paveldėtą Knepo (angl. Knepp) dvaro sodybą Vakarų Sasekse ir imasi ūkinės veiklos, tačiau nualinta ir nederlinga žemė tampa kliūtimi sėkmingam ūkiui. Bandymai atgaivinti žemę jau tradicišku tapusiu cheminių trąšų būdu rezultatų neduoda. Galiausiai pora nusprendžia, kad didžiules dvaro valdas atiduos pačiai gamtai: sugriauna dvarą juosiančias tvoras ir ilgainiui sulaukia laukinių gyvūnų populiacijos. Taip įvyksta „Sugrįžimas“ (angl. „rewilding“) – dvaro valdos pamažu tampa namais įvairiausiems laukiniams gyvūnams, kurie formuoja dvaro apylinkių kraštovaizdį, kurdami laukines pievas, pelkes ir miškingas ganyklas. Atgyja ne tik gamta, bet ir dirvožemis.
Daugiau apie Knepo projektą ›
Kodėl turime kalbėti apie dirvožemį?
Dirvožemis – toks artimas ir apčiuopiamas, tačiau dar dažniau pamirštamas.
Dirvožemis yra be galo lėtai atsinaujinantis šaltinis – vieną centimetrą naudingo dirvožemio galima sunaikinti labai greitai, tačiau jam atsinaujinti reikia mažiausiai 500 metų. Rizikų yra daug: tai ir sauso dirvožemio išpustymas, stiprios liūtys, intensyvi ūkinė veikla ir kt.
Dėl informacijos stokos daugelis žmonių nesusimąsto apie dirvožemio būklę. Skirtingai nei vandens tarša ar oro užterštumas, kuris gali būti juntamas tiesiogiai (kvapas, skonio pokyčiai, matomumas), dirvožemio pokyčiai vyksta tyliai ir pamažu. Jo blogėjimą neretai pastebime tik tada, kai jau susiduriame su rimtomis pasekmėmis.
Socialinių inovacijų institutas, dalyvaudamas LOESS projekte („Žinių apie dirvožemio būklę gerinimas sukuriant visuomeninę švietimo ekosistemą“) kartu su Studentų gamtininkų moksline draugija, siekia užpildyti žinių apie dirvožemį spragą ir padidinti dirvožemio temos švietimą visuomenėje.
Diskusija po filmo
Filmas „Sugrįžimas“ iliustruoja, kaip ilgalaikis netinkamas ūkininkavimas gali pakenkti dirvožemiui, skatina reflektuoti ir mąstyti apie mūsų įtaką tiek dirvožemiui, tiek visai biologinei įvairovei.
Po filmo peržiūros kviečiame pasilikti diskusijoje ir užduoti rūpimus klausimus bei sužinoti, kodėl dirvožemis yra svarbesnis, nei atrodo? Savo žiniomis pasidalins ir į klausimus atsakys savo sričių ekspertai:
- Martynas Balsys – gamtininkas, aplinkosaugos aktyvistas.
- Dr. Jūratė Aleinikovienė – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentė, biomedicinos mokslų daktarė, dirvožemio specialistė.
Atskirai apie organizatorius ir projektą:
- Socialinių inovacijų institutas (SII) – nepriklausoma organizacija, vykdanti socialinių mokslų ir taikomuosius socialinius tyrimus, įgyvendinanti projektus socialinės, švietimo ir mokslo politikos bei mokslo komunikacijos srityse, teikianti paslaugas ir sprendimus viešosios politikos formuotojams ir įgyvendintojams, nevyriausybinėms organizacijoms bei verslui. Instituto veikla susijusi su įvairiomis tematikomis. Mums svarbu skleisti mokslinę komunikaciją ir taip mažinti mokslinių, akademinių žinių atskirtį nuo plačiosios visuomenės.
- Studentų gamtininkų mokslinė draugija – jaunimo organizacija, orientuota į gyvosios gamtos pažinimą ir siekį ją išsaugoti. Draugija atvira visiems (ne tik gamtininkams ir ne tik studentams), norintiems dalyvauti jos veikloje.
- LOESS Projektas finansuojamas pagal „Europos dirvožemio būklės gerinimo“ („A Soil Deal for Europe“) misiją. Ja siekiama atkurti dirvožemio sveikatą Europoje. Jos dėmesio objektas yra dirvožemio sveikatai palaikyti reikalingų žinių, nuostatų ir elgesio („soil literacy“) propagavimas.
- Sengirės kinas – tai kiną ir gamtos bei ekologijos krypties edukaciją jungiantis projektas, kurį įkvėpė Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ poveikis senųjų Lietuvos miškų apsaugai. Žiūrovų pamėgta dokumentinė poema parodė, kad kinas gali tapti galinga priemone sužadinant smalsumą ir pagarbą gamtai, nuo kurių prasideda realūs pokyčiai. Šio filmo ir Sengirės fondo dėka žodis „sengirė“ šiandien reiškia ne tik biologiškai pačią vertingiausią miško rūšį – jis tapo gero kino, gamtos pažinimo ir saugojimo sinonimu.
Iki susitikimo Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje.
About the Author
