Kai kalbama apie infliaciją, paprastai galvojama apie tirpstančias paprastų gyventojų santaupas. Tačiau pinigų nuvertėjimą tyliai stebi ne tik gyventojai. Lietuvos įmonių sąskaitose šiuo metu guli daugiau kaip 9,6 mlrd. eurų, kurie neneša jokios grąžos. Tokio pasirinkimo padarinius junta ne tik patys verslininkai, bet ir įmonių darbuotojai, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
9,6 milijardo eurų tiesiog laukia sąskaitose
Šių metų pradžios duomenys rodo, kad Lietuvos įmonės vadinamuosiuose vienadieniuose indėliuose laikė net 9,6 mlrd. eurų. Nors per mėnesį ši suma nežymiai susitraukė (sumažėjo 123,8 mln. eurų, arba 1,3 proc.), skaičiai išlieka milžiniški. Tai reiškia, kad net apie 85 proc. įmonių lėšų tiesiog laukia sąskaitose.
„Teoriškai, verslui šiuos pinigus įdarbinus, teigiamus padarinius pajustų ir jų darbuotojai, ir Lietuvos ekonomika. Jeigu tie 9,6 mlrd. eurų generuotų apie 3 proc. metinę grąžą, Lietuvos verslas papildomai uždirbtų apie 288 milijonus eurų pasyvių pajamų kasmet. Tai galėtų reikšti daugiau lėšų atlyginimams, premijoms ar didesnį atsparumą sulėtėjus ekonomikai. Na, o finansinės įstaigos galėtų drąsiau ir pigiau skolinti gyventojams ar verslams“, – aiškina Deividas Žukas, banko „Bigbank“ Verslo paskolų skyriaus vadovas.
Vis dėlto Lietuvos verslai, ypač smulkiosios ir vidutinio dydžio įmonės, dažniausiai prioritetą teikia paprastumui ir likvidumui, todėl lėšas laiko įprastose einamosiose sąskaitose, kuriose mokamos iki 0,3 proc. metinės palūkanos.
Pasak D. Žuko, norint įdarbinti laisvas lėšas, nebūtina aukoti likvidumo. Viena iš alternatyvų įprastoms sąskaitoms yra taupomieji indėliai, leidžiantys pinigus įnešti ar atsiimti be apribojimų ir administravimo mokesčių, o rinkoje šiuo metu siūloma grąža už juos gali siekti apie 2,4 proc.
Na, o įmonės, kurios siekia didesnės grąžos ir gali skirti lėšų ilgesniam laikotarpiui, gali svarstyti ir apie terminuotus indėlius, įskaitant skirtingos trukmės sprendimus tolygiai paskirstant turimas lėšas.
Lietuvos verslas sprendimų ieško vis aktyviau
Nepaisant įpročio pinigus laikyti po ranka, pastebimi ir teigiami verslų pokyčiai. Sukaupusios daugiau laisvų lėšų, Lietuvos įmonės vis aktyviau ieško sprendimų, leidžiančių šiuos pinigus įdarbinti neprarandant finansinio stabilumo.
Sausio mėnesį įmonių terminuotieji indėliai išaugo net 7,3 proc. (122,8 mln. eurų) ir pasiekė 1,8 mlrd. eurų. Verslas, turintis pakankamus rezervus, vis dažniau ryžtasi įšaldyti dalį lėšų 1–6 mėnesių laikotarpiui mainais į didesnę siūlomą grąžą.
Pastebima ir tai, kad Lietuvos įmonės vis dažniau renkasi ir kiek rizikingesnes, bet didesnę galimą grąžą duoti galinčias investicijas: „Profitus“ duomenimis, per dvejus metus aktyviai investuojančių įmonių skaičius beveik padvigubėjo, o „Synergy Finance“ skaičiuoja, kad daugiau kaip 60 proc. į įmonės fondus investuojančiųjų yra juridiniai asmenys.
Tiesa, D. Žukas teigia, kad rizikingesnes turto klases sau leisti gali tik stambesnės Lietuvos įmonės: „Smulkiosios ir vidutinės įmonės paprastai vengia rizikos ir ieško lankstesnių bei saugesnių sprendimų, todėl pinigai dažnai tiesiog laikomi įprastose banko sąskaitose, nors vis dažniau pasirenkami ir indėliai. Kasdienei veiklai užtikrinti būtinas pinigų prieinamumas, tačiau pastebime, kad įmonės ieško daugiau pasyvių pajamų šaltinių – vidutinė verslo indėlio suma tarp mūsų klientų jau pasiekė 100 tūkst. eurų.“
