Eglė Džiugytė, „Artea“ banko Finansų rinkų departamento vadovė
Investuojantieji Lietuvos gyventojai pagaliau gali išbandyti, kaip realiai veikia investicinė sąskaita – bent dalį savo pajamų iš investicijų 2025 metais jau galima deklaruoti per ją.
Pagaliau, nors ir kiek vėluodami, turime įrankį, kuris keičia požiūrį į investavimą Lietuvoje apskritai ir gali paskatinti daugiau žmonių siekti papildomų pajamų iš investicijų. Juolab, kaip investuotojai, aktyvumu, bet ne rezultatais, atsiliekame nuo pažengusių šalių.
Iki investicinės sąskaitos mokesčių sistema investuotojams nebuvo labai draugiška. Kiekvienas sandoris turėjo būti vertinamas atskirai, o tai kėlė rūpesčių ir tapo barjeru tiek pradedantiems, tiek ir aktyviems investuotojams.
Investicinė sąskaita, apskaitą supaprastino – mokesčiai taikomi tik išsiimant lėšas, o ne kiekvieno sandorio metu. Tai iš esmės priartino Lietuvą prie pažangesnių rinkų praktikos, bet tobulėti dar yra kur.
Europos Komisijos rekomendacija, pateikta 2025 m. pabaigoje, nusako aiškią kryptį dėl visoje Europos Sąjungoje taikomų taupymo ir investicinių sąskaitų.
Europa siekia aktyviau įtraukti mažmeninius investuotojus į kapitalo rinkas, supaprastinti investavimo kelią ir paskatinti taupymą ateičiai. Šalyse raginamos skirti aiškų prioritetą šiai temai ir vienas iš nuolat teikiamų pavyzdinių modelių yra Švedija.
Švedija investicinę sąskaitą įvedė daugiau nei prieš dešimtmetį. Ši priemonė iš esmės supaprastino investavimą ir tapo vienu svarbiausių veiksnių, transformavusių šalies kapitalo rinką.
Bene svarbiausias sistemos pasiekimas – ji padėjo suformuoti stiprią mažmeninių investuotojų kultūrą ir prisidėjo prie aktyvios kapitalo rinkos plėtros. Išskirtinis pasiekimas – investicinę sąskaitą turi daugiau nei 4 mln. iš daugiau nei 10 mln. šalies gyventojų. Ne tik turi, bet ir aktyviai investuoja.
Švedijoje namų ūkių investicijos į akcijas yra vienos didžiausių Europoje, kapitalo rinkos tapo pagrindiniu finansavimo šaltiniu verslui, o IPO rinka yra viena aktyviausių tarp ES narių. Kitaip tariant, investicinė sąskaita ne tik pakeitė gyventojų elgseną – ji padėjo sukurti visą investavimo ekosistemą, ko siekiame ir Lietuvoje.
Pagrindinis šios investicinės sąskaitos modelio privalumas yra paprastumas, kuris nereikalauja deklaruoti kiekvieno sandorio, nėra kapitalo prieaugio ar dividendų mokesčių, o taikomas tam tikras metinis mokestis nuo portfelio vertės. Taip yra pašalinamas vienas didžiausių investavimo barjerų, kad sudėtinga investuoti ir mokėti mokesčius.
Švedija ir toliau išlaiko lyderystę savo sprendimais ir toliau skatina šį modelį. Pernai Švedijoje buvo neapmokestinamos pirmosios 150 tūkst. Švedijos kronų (apie 14 tūkst. eurų) santaupų investicinėje sąskaitoje, o 2026 m. ši riba padidinta iki 300 tūkst. kronų (apie 30 tūkst. eurų). Tai rodo, kad net brandžioje rinkoje valstybė vis dar mato investicinę sąskaitą kaip vieną pagrindinių mažmeninio investavimo skatinimo priemonių.
Rinkos dalyviams ši iniciatyva atveria reikšmingų galimybių. Laimėti turėtų tie paslaugų teikėjai, kurie gebės pasiūlyti paprastų, skaidrių, skaitmeninių ir mažų sąnaudų investavimo sprendimų, kartu užtikrindami patogų mokesčių administravimą, turto perkėlimą ir aiškią klientų komunikaciją.
Reikia pasidžiaugti, kad ir Lietuvoje dar nesijaučiame sukūrę idealią sistemą ir matome galimybių ją tobulinti. Atsiranda siūlymų investicinę sąskaitą pritaikyti ilgalaikiam investavimui ir lėšų kaupimui ateičiai, pavyzdžiui, kai pajamos iš investicijų neapmokestinamos kaupiant tam tikrą pakankamai ilgą laiką ir jomis pasinaudojant sulaukus vyresnio amžiaus.
Tai iš tiesų gali paskatinti daugiau gyventojų į investavimą žiūrėti ne kaip į trumpalaikę galimybę gauti papildomų pajamų, bet kaip į disciplinuotą būdą sukaupti turto ateičiai, pavyzdžiui, artėjant ar sulaukus pensijos.
Šie pasiūlymai gali bent iš dalies padėti išspręsti situaciją, prie kurios artėjame. II pakopos pensijų reforma bei iki šiol kaupime dalyvavusių ir netgi reikšmingas sumas be jokių pastangų sukaupusių žmonių sprendimai atskleidžia, kad ilgalaikio kaupimo ir investavimo disciplina nėra savaime suprantama.
Tad svarbu, kad investicinė sąskaita, o ji tokias galimybių turi, sukurtų pakankamai stiprių paskatų gyventojams investuoti ir kaupti ilgam suteikiant daugiau asmeninės kontrolės, bet kartu išlaikant ilgalaikio kaupimo struktūrą.
Investicinė sąskaita Lietuvoje jau pakeitė investavimo praktiką. Europos patirtis rodo, kad ji gali tapti ir vienu iš pagrindinių ilgalaikio kaupimo instrumentų. Tačiau jos sėkmė priklausys ne tik nuo mokestinių paskatų ar teisinės struktūros. Esminis veiksnys bus tai, ar gyventojai bus pasirengę aktyviau patys įsitraukti į savo finansinės ateities kūrimą.
Daugiau informacijos:
„Artea“ banko Finansų rinkų departamento vadovė
Eglė Džiugytė
+37067132787
egle.dziugyte@artea.lt
Šeimyniškių g. 1a, Vilnius
About the Author
