Draudikai dažnai sulaukia klausimų, ar reikalinga papildoma draudimo apsauga daugiabučių bendrojo naudojimo patalpoms, kuri padėtų sumažinti finansinius nuostolius kilus gaisrui ar įvykus vandentiekio avarijai. Nors dažnu atveju gyventojai laikosi nuomonės, kad bendrosios namo erdvės – stogas, laiptinės ar inžinerinės sistemos – yra „niekieno“ atsakomybė, šis požiūris nėra teisingas. Draudimo ekspertai paaiškina, kaip iš tiesų yra atlyginama žala, padaryta bendrojo naudojimo patalpoms.
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas akcentuoja, kad būsto draudimo aktualumas pamečiui auga. Pasak jo, tam reikšmingos įtakos turėjo per pastaruosius kelerius metus nutikusios daug atgarsio sulaukusios nelaimės. Pavyzdžiui, 2024 m. pradžioje įvykęs daugiabučio gaisras Vilniaus Viršuliškių rajone, 2020 m. nukritęs balkonas Lazdynuose, periodiškai kylantys gaisrai daugiabučiuose dėl įkraunamų elektrinių paspirtukų sprogimų.
„Tokie rezonansiniai įvykiai primena apie galimas rizikas ir keičia žmonių požiūrį į valdomo turto apsaugą. Nors didelės nelaimės nėra dažnos, visgi jų pasekmės būna labai skaudžios. Mat sumos nuostoliams atlyginti – didelės, o neturint būsto draudimo kai kuriems gyventojams tai reiškia ir vienintelio turto praradimą“, − sako A. Juodeikis.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad visgi pačios dažniausios žalos daugiabučiuose yra susijusius su vandens užpylimais. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kasdien dėl užpylimų nukenčia vidutiniškai 30 namų ūkių visoje šalyje. Būtent vandens padarytų žalų bendra išmokų suma būna didžiausia. Pernai ši nuostolių suma siekė 10 mln. eurų, rodo bendrovės duomenys.
„Praėjusiais metais mūsų atliktas tyrimas atskleidė, kad net ketvirtadalis šalies gyventojų yra susidūrę su situacija, kai vanduo į jų būstą pateko iš kaimynų būsto. Dar 12 proc. apklaustųjų yra nukentėję dėl buitinės avarijos jų pačių būste, 8 proc. šalies gyventojų yra nukentėję dėl namo bendro vamzdyno avarijos. Tad tokių žalų kontekste kyla natūralus klausimas, kas atlygins žalą, nukentėjus daugiabučio bendrojo naudojimo patalpoms“, − sako A. Juodeikis.
Pasak eksperto, atsakant į šį klausimą būtina pabrėžti − turint savo valdomo būsto draudimą, į apsaugą įeina ir gyventojui priklausanti bendroji nuosavybė. Kitaip tariant, kiekvienas buto savininkas kartu valdo ir dalį pastato bendrojo naudojimo patalpų, ir ši dalis gali būti apdrausta per jo individualų būsto draudimą.
„Jei daugiabutyje įvyksta vamzdyno avarija, jo remonto išlaidos paskirstomos visiems gyventojams proporcingai pagal turimą nuosavybės dalį. Jei įvykis yra draudžiamasis, šias išlaidas padengia draudikas – tiek, kiek jos tenka konkrečiam apdraustam gyventojui“, − komentuoja A. Juodeikis.
Visgi problemos dažniausiai kyla ne dėl pačios sistemos, o dėl jos netolygumo. Praktika rodo, kad dalis gyventojų apskritai nėra pasirūpinę būsto draudimu, dalis jų būna pasirinkę per mažas draudimo sumas. Tokiais atvejais net ir įvykus draudžiamajam įvykiui, padengiama tik dalis nuostolių arba jie nepadengiami iš viso.
„Svarbu suprasti ir tai, kad už bendrųjų patalpų priežiūrą atsakingi namo administratoriai arba bendrijos. Jei žala atsiranda dėl jų kaltės, tai yra, nepriežiūros, neveikimo ar netinkamo veikimo, ją turi atlyginti pats administratorius arba jo civilinės atsakomybės draudimas“, − teigia A. Juodeikis.
Todėl iš esmės papildomas bendrų patalpų draudimas ne visada yra būtinas sprendimas. Pasak eksperto, jei gyventojas turi valdomo būsto draudimo apsaugą, jo bendrojo turto dalis galimai jau yra apsaugota, pagal konkrečioje draudimo sutartyje numatytas draudimo sąlygas.
About the Author
