Skip to content
April 28, 2026
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

„DPD Lietuva“ keičia žaidimo taisykles: siuntų kiekis auga, tačiau tarša mažėja

asd April 26, 2026 3 minutes read
„DPD Lietuva“ keičia žaidimo taisykles: siuntų kiekis auga, tačiau tarša mažėja

Logistikos sektorius šiandien susiduria su iš pažiūros neišsprendžiamu klausimu – kaip augti, nesudarant nepalankių sąlygų aplinkai. Visgi „DPD Lietuva“ skelbia rezultatus, rodančius, kad šis balansas įmanomas: 2025 metais siuntų kiekis augo beveik 10 proc., o CO2 emisijos sumažėjo beveik 3 procentais.

Dar ryškesnis pokytis matomas vertinant vienai siuntai tenkančias emisijas – per metus jos sumažėjo daugiau nei 11 proc., o per penkerius metus – daugiau nei trečdaliu. Pasak „DPD Lietuva“ tvarumo vadovės Jurgitos Čestauskaitės, tai rodo ne pavienius sprendimus, o nuoseklią veiklos transformaciją.

„Augantis siuntų kiekis nebūtinai turi reikšti augantį poveikį aplinkai. Mūsų siekis – nuosekliai atsieti verslo augimą nuo emisijų didėjimo, investuojant į efektyvesnius sprendimus, transporto elektrifikaciją ir visos tiekimo grandinės optimizavimą. Tikime, kad ilgalaikė vertė kuriama tada, kai augimas vyksta atsakingai – su aiškiais ir pamatuojamais tvarumo rezultatais“, – sako J. Čestauskaitė.

Tikslas – nulinių emisijų balansas

Kalbant apie tvarumą, ambicingi tikslai šiandien jau nebestebina, visgi tikrieji pokyčiai prasideda tada, kai jie išskaidomi į konkrečius veiksmus. Bendrovės ilgalaikis tikslas – iki 2040 metų pasiekti nulinių emisijų balansą – nėra abstrakti vizija. Tai kryptis, kuri jau dabar verčiama į labai konkrečius sprendimus kasdienėje veikloje.

Vienas svarbiausių jų – transporto transformacija. Šiandien Lietuvoje jau naudojami 95 elektromobiliai, o mažiau taršūs pristatymai vykdomi 8 šalies miestuose.

„Didžioji dalis mūsų emisijų susidaro transporto grandyje, todėl būtent čia koncentruojame didžiausias investicijas ir pokyčius. Elektrifikacija mums nėra vien technologinis sprendimas – tai strateginis pasirinkimas, leidžiantis sistemingai mažinti emisijas visoje veikloje. Kartu tai reikalauja ir platesnių pokyčių – nuo infrastruktūros vystymo iki maršrutų optimizavimo ir darbo procesų peržiūros“, – tvirtina J. Čestauskaitė.

Be to, iki 2030 metų įmonė planuoja elektrifikuoti net 85 proc. mikroautobusų parko. Tai reikš ne tik mažesnes emisijas, bet ir esminį logistikos modelio pokytį – tokį, kuris ilgainiui taps nauju standartu visam sektoriui.

Rezultatai: mažėjančios emisijos ir augančios apimtys

Tvarumo ataskaitos duomenimis, nuo 2021 metų mažiau taršiu būdu „DPD Lietuva“ pristatė jau 6,7 milijono siuntų, o vien elektromobilių naudojimas padėjo išvengti 447 tonų CO2 emisijų.

Vis dėlto, J. Čestauskaitė pabrėžia, kad tvarumas neapsiriboja vien transportu. Paraleliai vyksta ir kiti pokyčiai – mažinamas atliekų kiekis, optimizuojamas energijos vartojimas, o visi pastatai atitinka tarptautinius aplinkosaugos standartus.

„Kiekvienas sprendimas – nuo transporto iki pastatų valdymo ar kasdienių operacijų – prisideda prie bendro rezultato. Tik veikdami sistemiškai galime užtikrinti, kad pokytis būtų ne laikinas, o ilgalaikis ir apčiuopiamas tiek aplinkai, tiek mūsų veiklos efektyvumui“, – pažymi J. Čestauskaitė.

Tvarumas apima ir socialinę atsakomybę

Nors didžiausias dėmesys natūraliai krypsta į emisijų mažinimą, „DPD Lietuva“ tvarumą mato kur kas plačiau – kaip visos organizacijos kultūrą ir atsakomybę už žmones. 2025 metais tai atsispindėjo ir vidiniuose rodikliuose: darbuotojų kaita sumažėjo 11 proc., nuosekliai stiprintos gerovės iniciatyvos, o įmonė pateko tarp geriausių darbdavių Lietuvoje.

Tačiau pokyčiai neapsiriboja tik organizacijos vidumi. Įmonė aktyviai įsitraukia ir į visuomenines iniciatyvas – nuo ilgalaikės partnerystės su „Maisto banku“ iki projektų, skirtų vaikams bei emocinės sveikatos stiprinimui.

„Investicijos į darbuotojų emocinę ir fizinę sveikatą, lygių galimybių užtikrinimas ir aktyvus įsitraukimas į bendruomenes yra neatsiejama mūsų veiklos dalis. Tik subalansuodami aplinkosauginius, socialinius ir verslo tikslus galime kurti ilgalaikę vertę“, – sako J. Čestauskaitė.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Ekonomika

asd

Administrator

View All Posts

Post navigation

Previous: Palanga – erdvė verslo renginiams lėtojo sezono metu
Next: VU diskusijų klubas aiškinsis, kas yra protas ir kaip jį suprasti

Related News

Vietoj maisto atsargų – degalai ir grynieji: ką iš tiesų karo pradžioje pirko Baltijos šalių gyventojai?
4 minutes read

Vietoj maisto atsargų – degalai ir grynieji: ką iš tiesų karo pradžioje pirko Baltijos šalių gyventojai?

asd April 28, 2026 0
Gatvėse vėl daugėja dviračių ir motociklų: draudikai įspėja apie pavojus
4 minutes read

Gatvėse vėl daugėja dviračių ir motociklų: draudikai įspėja apie pavojus

asd April 28, 2026 0
Saldžiarūgštė antiena: prabangos nereikalaujantis troškinys, kurio dar negaminote namuose
3 minutes read

Saldžiarūgštė antiena: prabangos nereikalaujantis troškinys, kurio dar negaminote namuose

asd April 28, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Saule-Novikovaite-Kaunas-Junior-European-Cup
    Lietuvos sportininkai skynė medalius Europos dziudo taurėje
    Europos jaunimo dziudo taurės etapas („Junior European Cup 2026“) į Kauną subūrė stipriausius šio amžiaus grupės atletus iš
  • Vietoj maisto atsargų – degalai ir grynieji: ką iš tiesų karo pradžioje pirko Baltijos šalių gyventojai?
    Vietoj maisto atsargų – degalai ir grynieji: ką iš tiesų karo pradžioje pirko Baltijos šalių gyventojai?
    Kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, daugelis tikėjosi vieno – panikos pirkimo bangos
  • Gatvėse vėl daugėja dviračių ir motociklų: draudikai įspėja apie pavojus
    Gatvėse vėl daugėja dviračių ir motociklų: draudikai įspėja apie pavojus
    Atšilus orams, Lietuvos gatvėse prasideda tikrasis dviračių ir paspirtukų sezonas. Nors šis judumo šuolis džiugina, draudikų sukaupti duomenys
  • Po patirto smurto laukia dar vienas smūgis: kodėl kaltinama auka?
    Po patirto smurto laukia dar vienas smūgis: kodėl kaltinama auka?
    Nors Lietuvoje vis daugiau kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį priekabiavimą ir kaip jį atpažinti, visuomenėje vis dar
  • Saldžiarūgštė antiena: prabangos nereikalaujantis troškinys, kurio dar negaminote namuose
    Saldžiarūgštė antiena: prabangos nereikalaujantis troškinys, kurio dar negaminote namuose
    Antiena lietuvių virtuvėje vis dar dažnai siejama su ypatingomis progomis, nors iš tiesų ji puikiai tinka ir kasdieniams

Jus sudomins

Saule-Novikovaite-Kaunas-Junior-European-Cup
3 minutes read

Lietuvos sportininkai skynė medalius Europos dziudo taurėje

asd April 28, 2026 0
Vietoj maisto atsargų – degalai ir grynieji: ką iš tiesų karo pradžioje pirko Baltijos šalių gyventojai?
4 minutes read

Vietoj maisto atsargų – degalai ir grynieji: ką iš tiesų karo pradžioje pirko Baltijos šalių gyventojai?

asd April 28, 2026 0
Gatvėse vėl daugėja dviračių ir motociklų: draudikai įspėja apie pavojus
4 minutes read

Gatvėse vėl daugėja dviračių ir motociklų: draudikai įspėja apie pavojus

asd April 28, 2026 0
Po patirto smurto laukia dar vienas smūgis: kodėl kaltinama auka?
5 minutes read

Po patirto smurto laukia dar vienas smūgis: kodėl kaltinama auka?

asd April 28, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika