Jūreivystė dažnai siejama su griežta tvarka ir aiškia hierarchija. Vis dėlto šioje sistemoje svarbią vietą užima ir atvirumas. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad griežta disciplina ir atvira komunikacija sunkiai dera tarpusavyje, jūroje jos papildo viena kitą ir yra būtinos saugiam bei sklandžiam darbui.
Pasak Lietuvos jūreivystės akademijos (LJA) alumno, ilgamečio Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos, jūrininkų darbo sritis – tarsi tiksliai sudėliotas mechanizmas, kuriame niekas nepalikta atsitiktinumui. Tarptautinės organizacijos dar prieš šimtą metų pradėjo kurti taisykles, kurios saugo jūrininkų teises ir apibrėžia darbo tvarką jūroje. Valstybės šias nuostatas perkelia į savo įstatymus.
Jo teigimu, atvirumas jūroje yra ne mažiau svarbus nei disciplina. Jeigu atsiranda net ir nedidelis gedimas ar problema, apie ją būtina nedelsiant pranešti aukštesnes pareigas užimantiems vadovams. Nuslėpta informacija gali sukelti rimtų pavojų – nuo nelaimingų atsitikimų iki gaisro ar net laivo nuskendimo. Todėl atvirumas, gebėjimas laiku pasakyti apie problemas ir jas spręsti kartu – būtina saugumo sąlyga.
Kalbėdamas apie vadovavimą jūroje, P. Bekėža atkreipia dėmesį, kad ir patys jūrininkai dažnai pabrėžia, jog vadovas turi būti griežtas ir teisingas. Griežtumas šiuo atveju reiškia ne autoritarinį elgesį, o gebėjimą laikytis taisyklių ir užtikrinti, kad jos būtų vykdomos. Vadovas turi prižiūrėti, kad darbai būtų atliekami laiku, o nustatyti reikalavimai – įgyvendinami. Tačiau ne mažiau svarbus ir teisingumas. Vadovas turi gerai žinoti kiekvienos pareigybės funkcijas ir negali reikalauti iš žmogaus to, kas nepriklauso jo atsakomybių sričiai. Nurodymai turi būti pagrįsti nustatyta tvarka, o ne asmeniniais norais ar spontaniškais sprendimais. Todėl geras vadovas jūroje turi gebėti suderinti griežtumą su atvirumu ir pagarba komandai.
„Pasitikėjimas tarp vadovų ir komandos narių jūroje – gyvybiškai svarbus. Kiekvienas jūrininkas atlieka savo funkciją, o bendras saugumas priklauso nuo visų komandos narių darbo. Jeigu vienas žmogus neatlieka savo pareigų tinkamai, tai gali paveikti visą laivą. Todėl jūroje ypač svarbus komandinis darbas. Jūrininkai turi pasitikėti vieni kitais ir žinoti, kad kiekvienas tinkamai atliks savo darbą. Šis pasitikėjimas tampa dar svarbesnis ekstremaliose situacijose, kai nuo komandos narių tarpusavio pagalbos gali priklausyti ir gyvybė“, – pasakoja P. Bekėža.
Dar vienas, anot jo, svarbus jūreivystės aspektas – darbas su skirtingų kultūrų žmonėmis. Laivuose dažnai dirba įvairių tautybių jūrininkai, todėl kasdienis bendravimas tampa savotiška tarpkultūrine patirtimi. Tačiau jūroje tautybė ar kultūriniai skirtumai tampa antraeiliais dalykais. Laivas – lyg savotiška uždara erdvė, kurioje visi priklauso vieni nuo kitų. Nesvarbu, ar komandos narys yra europietis, filipinietis, indas ar kitos tautybės atstovas – visi yra tos pačios komandos dalis. Būtent todėl jūroje natūraliai formuojasi savitarpio supratimas ir pagarba kitų kultūrų žmonėms. Net tokie kasdieniai dalykai, kaip maistas, dažnai pritaikomi pagal skirtingų religijų ar kultūrų tradicijas.
„Ilgainiui darbas tarptautinėje aplinkoje padeda ugdyti atvirumą ir platesnį požiūrį į pasaulį. Kuo daugiau laiko jūrininkas praleidžia jūroje, tuo labiau jis išmoksta vertinti skirtingas kultūras ir suprasti kitus žmones. Ilgametė patirtis šioje srityje leidžia aiškiai matyti, kad jūreivystė reikalauja nuolatinio tobulėjimo. Net pasiekus aukštas pareigas mokymasis nesibaigia – reikia sekti teisės aktų pokyčius, gilinti profesines žinias ir prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos“, – pasakoja LJA absolventas.
Kaip vieną iš svarbiausių profesinių pasiekimų P. Bekėža išskiria galimybę tapti kapitonu. Tačiau jis taip pat pažymi, kad karjera gali tęstis ir už laivo ribų. Perėjus dirbti į krantą, atsiveria galimybės prisidėti prie jūrininkų bendruomenės veiklos.
„Pavyzdžiui, dirbant Lietuvos jūrininkų sąjungoje tenka gilintis ne tik į jūreivystę, bet ir į jūrų darbo teisę, dalyvauti kolektyvinėse derybose bei ginti jūrininkų interesus. Užsiimant šia veikla ypač svarbios teisės žinios ir gebėjimas diskutuoti su įvairių sričių specialistais – teisininkais, darbdavių atstovais bei kitais ekspertais. Todėl nuolatinis mokymasis ir profesinis augimas tampa neatsiejama šios profesijos dalimi“, – teigia P. Bekėža.
LJA alumno teigimu, daugelis jūrininkų šia profesija susidomi dar jaunystėje – skaitydami jūrinės tematikos knygas ar gyvendami prie jūros. Vėliau šis susidomėjimas virsta gyvenimo keliu, kuris apima tiek darbą jūroje, tiek veiklą uoste ar jūrininkų organizacijose.
„Nepaisydami iššūkių, daugelis jūrininkų pripažįsta, kad tą patį kelią jie rinktųsi ir dar kartą. Jūreivystė suteikia ne tik profesinių žinių ir patirties, bet ir išmoko atsakomybės, pasitikėjimo komanda bei pagarbos kitam žmogui – vertybių, kurios svarbios ne tik jūroje, bet ir gyvenime“, – pažymi P. Bekėža.
About the Author
