Kalbėdami apie ilgaamžiškumą daug dėmesio skiriame mitybai, papildams, aktyvumui. O kaipgi mūsų nervų sistema? Gydytojų teigimu, jos vaidmuo – esminis, tačiau dažnai nepelnytai pamirštas.
Kaip teigia Kęstutis Skauminas, neuromokslininkas ir „Eglės sanatorijos“ medicinos vadovas, amžėjimas yra neišvengiamas ir natūralus procesas, tačiau jo sparta kiekvienam skirtinga.
„Kaip greitai tai vyksta, maždaug 25 procentais lemia genetinis paveldėjimas, o visa kita dažnai priklauso nuo mūsų sąmoningų pasirinkimų ir nervų sistemos visa reguliuojančio vaidmens – nuo hormonų iki imuniteto. Kai nervų sistema veikia subalansuotai, organizmas efektyviau atsistato, lėčiau dėvisi“, – aiškina K. Skauminas.
Su tuo sutinka ir „Grand SPA Lietuva“ gydytoja reumatologė, medicinos mokslų daktarė, doc. Vilija Okė, kuri tvirtina, kad mūsų nervų sistema – tarsi orkestras. Deja, jei norime išlikti sveiki ir gyventi ilgai bei kokybiškai, jis negali groti be poilsio. „Ar atsikėlę iš ryto jaučiate džiaugsmą, kad laukia nauja diena? Neigiamas atsakymas gali būti pirmasis ženklas, kad jūsų orkestras išsiderino“, – teigia V. Okė.
Gydytojai aptaria, kokie signalai rodo, kad mūsų nervų sistemai reikalinga perkrova, ir atsako, kas gali padėti.
Ar organizmas veikia „kovos režimu“?
Neuromokslininkas K. Skauminas dalinasi, kad šiuolaikiniam žmogui būdingas padidėjęs simpatinės nervų sistemos tonusas. Taip nutinka dėl to, kad dabartinė socialinė aplinka pasižymi didžiuliu informacijos srautu, greitais pokyčiais, nuolatine socialinių ir geopolitinių sąlygų turbulencija, skaitmeninių technologijų poveikiu.
„Ilgainiui visa tai sekina nervų sistemos atsparumo resursą, veda prie perdegimo, didina širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos, metabolinių sutrikimų ir net kognityvinių funkcijų silpnėjimo riziką“, – perspėja medikas.
Jis pažymi, jog nuolatinis nuovargis, miego sutrikimai, dirglumas, dėmesio stoka, dažnesni galvos ar raumenų skausmai, širdies ritmo svyravimai gali byloti apie nervų sistemos perkrovą. Taip pat gali pasireikšti virškinimo sutrikimai ar sumažėjęs atsparumas infekcijoms – tai ženklai, kad organizmas ilgą laiką veikia „kovos režimu“. K. Skaumino teigimu,
anksčiau ar vėliau turime pasakyti sau, jog jau metas sustoti, susimąstyti, atkurti energiją ir motyvaciją.
Laikas susikrauti emocinį bagažą
Sąlyginai nauja sveikatos dimensija – egzistencine sveikata – besidominti ir tyrimus pradedanti gydytoja ir mokslininkė V. Okė atkreipia dėmesį, jog mes laikome save sveikais, kol nejaučiame sveikatos problemų, tačiau ligos neatsiranda per naktį.
„Egzistencinė sveikata apibrėžia dimensiją tarp sveikatos ir ligos – kasdienę emocinę savijautą, prasmę ir kryptį, kaip mes gebame valdyti save, kad neigiami išgyvenimai nenuvestų į ligą, – sako V. Okė ir pastebi, kad šis terminas apima ir tokias temas kaip prasmės paieškos. – Stresas, neigiamos emocijos, nuoskaudos, traumuojančios patirtys, baimės tarsi kaupiasi, gyvena mūsų smegenyse ir kūne. Jeigu tuo nesirūpiname – ilgainiui žmogus gali peržengti emocijų toleravimo ribą ir taip gali išsivystyti psichikos ar kūno ligos.“
Pavyzdžiui, gydytoja dalinasi, jog dažna streso priežastis yra bandymas gyventi dėl kitų žmonių ir jų lūkesčių, o ne pagal savo pašaukimą: „Pasakyme, kad kitus reikia mylėti taip, kaip myli save, slypi labai daug išminties. Kai žmogus jaučia, kad nori duoti iš meilės – darbdaviui, klientui, vaikui ar tėvams – tada pasikeičia balansas, ir davimas tampa ne savęs dalinimu, o auginimu, dovana.“
Anot V. Okės, siekiant ilgaamžiškumo, svarbu tarpusavyje suderinti du dalykus – gebėjimą prisitaikyti ir „savilyderystę“. „Kai žinome, apie ką yra mūsų gyvenimas, ir nesijaudiname dėl kitų nuomonių, kuomet patys imamės atsakomybės, o ne tikimės pagalbos iš aplinkos, tada aplanko ramybė. Turime būti savo gyvenimo lyderiais ir kartu mokėti prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, nes evoliuciniu požiūriu, tai yra paslaptis, padedanti išlikti“, – dalinasi gydytoja.
„Jei mokame sąmoningai reaguoti į dirgiklius, tuomet ir neigiamų emocijų kaupiasi mažiau, drauge atsipalaiduoja kūnas, mažėja priklausomybių rizika. Tačiau tam svarbu gebėti tarp stresuojančio dirgiklio ir reakcijos į jį palikti erdvės. Kitaip tariant, nereaguoti iškart ir automatiškai, o sustoti ir pamąstyti“, – sako V. Okė. Ji tęsia, jog įprastoje aplinkoje mokytis naujo įpročio gali būti sudėtinga, todėl siūlo išeitį – „susikrauti emocinį bagažą ir aplankyti Druskininkų kurortą“.
„Sanatorinis gydymas garantuoja, kad grįšite su perkrauta nervų sistema, atsinaujinusiu kūnu ir pozityvesnių jausmų pilnu lagaminu“, – patirtimi dalijasi gydytoja V. Okė.
Geriausiam rezultatui – gamta ir procedūros
Anot V. Okės, gyvenimo tempas kurorte yra visai kitoks – žmonės čia net vaikšto lėčiau.
„Jei nors šiek tiek sulėtėjame, mes jau stabdome senėjimą ir padedame sau siekti ilgaamžiškumo, o Druskininkai tam – puiki vieta. Tai miškingiausias Lietuvos kurortas, išraižytas pasivaikščiojimo bei dviračių takų, kuriame galima pasinerti ir į miško maudynes“, – įsitikinusi gydytoja.
Visgi, siekiant geriausio rezultato, kaip teigia V. Okė, išskirtinius Druskininkų gamtos turtus svarbu derinti su žmogui individualiai pritaikytomis procedūromis visam kūnui – jų dermė padeda tinkamai sureguliuoti nervų sistemos veiklą.
Jai antrina ir K. Skauminas, kurio teigimu, sanatorinis gydymas padeda „perkrauti“ sistemą per kompleksinį poveikį – mažina streso hormonų lygį ir skausmą, aktyvina parasimpatinę, dar vadinamą atsistatymo, nervų sistemą, gerina kraujotaką ir miego kokybę.
„Didžiausią poveikį mūsų sveikatos gerėjimui turi visuma. Tai ir palanki gamtinė aplinka, procedūros, pavyzdžiui, vandens terapija, masažai, gydomojo purvo ir mineralinio vandens panaudojimas. Taip pat aiški dienotvarkė, buvimas nutolus nuo stresorių ir atsitraukimas nuo informacinio triukšmo. Svarbus ir profesionalų priežiūros aspektas. Būtent šių veiksnių sinergija leidžia nervų sistemai pereiti į atsigavimo būseną, – dalinasi neuromokslininkas. – Žinoma, svarbu ir tai, kiek sugebame mintimis būti čia ir dabar, o ne įtampą keliančiuose kasdienės veiklos rūpesčiuose.“
Orientuojasi į prevenciją ir ilgaamžiškumą
K. Skauminas džiaugiasi, kad Lietuvoje sanatorinis gydymas vis labiau orientuojamas ne tik į reabilitaciją, bet ir į prevenciją bei ilgaamžiškumą.
„Tokios įstaigos kaip „Eglės sanatorija“ taiko kompleksines sanatorinio kurortinio gydymo programas, kurios stiprina organizmo atsparumą, gerina adaptaciją stresui ir padeda formuoti sveikesnius gyvenimo įpročius. Iš esmės, tai yra smegenų insulto, širdies infarkto, padidinto kraujospūdžio, metabolinio sindromo, virškinimo ligų ir netgi demencijų ir depresijos rizikos veiksnių prevencija“, – aiškina gydytojas.
Jis pristato, kad „Eglės sanatorijoje“ atidaryta atnaujinta comfort gydykla, kurioje didelis dėmesys skirtas emocinei žmogaus sveikatai. „Gydykloje gausu relaksacinių procedūrų – Saulės kambarys, Audiovizualinė relaksacija, Binauralinė relaksacija, Mineralinio vandens rūko terapija, aromaterapija, originalus vidaus Kneipo takas kojų ir rankų refleksogeninei
kraujotakos savireguliacijai skatinti“, – teigia K. Skauminas ir priduria, kad sveikatinimo programas su nakvyne ir procedūromis, mažinančiomis stresą, turi bene visos Druskininkuose veikiančios sanatorijos.
Ką parsivežti namo?
Kaip teigia K. Skauminas, per kelias dienas sanatorijoje galima pajusti reikšmingą pagerėjimą, tačiau svarbu negrįžti prie senų įpročių ir nervų sistemą stiprinti kasdien.
„Prieš porą metų Klaipėdos universiteto atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu buvo tiriami penkių Lietuvos sanatorijų pacientai, nustatė, kad net ir po 2–3 nakvynių sanatorijoje, taikant procedūras, kraujyje pradeda reikšmingai mažėti streso žymenys, gerėja tam tikri psichologiniai rodikliai. Tačiau gilus balanso atkūrimas yra procesas, o sanatorija dažnai veikia kaip nauja pradžia“, – pažymi „Eglės sanatorijos“ medicinos vadovas.
Jis pataria į kasdienybę iš sanatorijos parsivežti reguliarų režimą, ypač miego, sąmoningą atsipalaidavimą – kvėpavimo praktikas, lėtus pasivaikščiojimus gamtoje – ir informacinio krūvio ribojimą.
„Net trumpi, bet nuoseklūs ritualai turi didelį ilgalaikį poveikį nervų sistemai. Trumpai tariant, sveikų smegenų dienos planas turi būti toks: fizinis aktyvumas, sąmoninga mityba, smegenų darbą skatinančios veiklos pakaitomis su atsipalaidavimo ir apmąstymo momentais, socialinis bendravimas, žaidimai ir miego higiena. O tuomet ir amžėjimas vyks lėčiau“, – apibendrina gydytojas.
About the Author
