Išmaniuosiuose telefonuose saugome ne tik nuotraukas ar žinutes, bet ir atliekame mokėjimus, kaupiame jautrią darbo informaciją, dokumentus. Tačiau kol daug dėmesio skiriame kibernetinėms grėsmėms, vis dažniau pamirštame kur kas paprastesnę, bet ne mažiau pavojingą riziką – tai, kad mūsų ekranus gali matyti aplinkiniai. Naujausias „Samsung“ tyrimas rodo, jog ši problema yra kur kas platesnė, nei manyta, o viešosios erdvės vis dažniau tampa vieta, kur dalijamės savo privačia informacija su nepažįstamaisiais to net nesuprasdami.
2026 m. kovą „Samsung“ atlikto tyrimą, kuriame apklausė 11 tūkst. europiečių. Jis atskleidžia netikėtą realybę: net 56 proc. žmonių pripažįsta bent kartą netyčia pažvelgę į nepažįstamojo telefono ekraną, o beveik ketvirtadalis (24 proc.) tai daro sąmoningai, iš smalsumo.
Tyrimas taip pat parodė, kad didžiausia tikimybė pažvelgti į kito žmogaus telefono ekraną kyla viešajame transporte (57 proc.), kur žmonės natūraliai atsiduria arti vieni kitų.
„Šiandien mūsų ekranai faktiškai tampa viešai matomi, nors patys to dažnai net nesuvokiame. Didžiausia problema yra ta, kad ši rizika nėra vertinama kaip reali grėsmė, todėl viešose erdvėse dauguma žmonių drąsiai veda slaptažodžius, jungiasi prie internetinės bankininkystės ar kitų asmeninių paskyrų. Riziką kelia net ir kasdienis susirašinėjimas su artimaisiais ar darbo kolegomis, kuris taip pat gali tapti matomas aplinkiniams“, – sako „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė.
Pasak jos, šis reiškinys, kai informacija perimama tiesiog stebint ekraną, dar vadinamas „shoulder surfing“. Gyvenant skaitmeniniame amžiuje jis tampa vis aktualesnis, nes telefonuose saugome vis daugiau jautrių duomenų.
Privatumo iliuzija ir realybė
Tyrimas atskleidžia ir ryškų neatitikimą tarp suvokimo ir realios situacijos: nors 48 proc. respondentų mano, kad geba išlaikyti savo telefono naudojimą privatų, net 52 proc. pripažįsta, jog jiems lengva matyti kitų žmonių ekranus.
„Tai klasikinis saugumo paradoksas – žmonės jaučiasi saugūs, tačiau jų elgesys to saugumo neužtikrina. Telefoną naudojame automatiškai, dažnai neįvertinę aplinkos, o būtent tai ir sukuria spragas, kuriomis gali pasinaudoti tiek tiesiog smalsūs, tiek piktybiški stebėtojai“, – pažymi E. Tamelytė.
Ji pabrėžia, kad šiandien duomenų privatumas priklauso ne tik nuo skaitmeninių saugumo užtikrinimo priemonių, tačiau ir nuo fizinės aplinkos, kurioje naudojamės įrenginiais.
Ką apie jus gali atskleisti vienas žvilgsnis?
Net 33 proc. europiečių nurodo matę asmeninį turinį svetimame telefone, o 27 proc. pripažįsta, kad tai buvo informacija, kurios jie neturėjo matyti. Dažniausiai pastebimos nuotraukos, asmeninės žinutės, socialinių tinklų turinys ar net banko informacija.
„Svarbu suprasti, kad informacijos nutekėjimui nėra būtina kibernetinė ataka. Kartais pakanka kelių sekundžių, kad būtų pastebėtas jūsų PIN kodas, slaptažodis ar kita jautri informacija. Tai gali lemti tiek finansinius nuostolius, tiek reputacijos ar net verslo duomenų praradimą“, – įspėja E. Tamelytė.
Kita vertus, tyrimo duomenys rodo, kad dalis žmonių šią riziką suvokia. 38 proc. respondentų teigia sąmoningai atidėję tam tikrus veiksmus telefone, nes bijojo, kad juos gali matyti aplinkiniai. Dažniausiai vengiama tikrinti banko sąskaitą ar skaityti asmenines žinutes.
Technologiniai sprendimai padeda mažinti riziką
Augant šiai problemai, technologijų gamintojai vis daugiau dėmesio skiria sprendimams, leidžiantiems apsaugoti vartotojų privatumą ne tik internete, bet ir kasdienėse realiose situacijose.
Vienas naujausių pavyzdžių – „Samsung Galaxy S26 Ultra“, kuriame integruota „Privacy Display“ funkcija, ribojanti ekrano matomumą iš šoninių kampų. Tokiu būdu informacija išlieka aiškiai matoma tik pačiam vartotojui.
Šio telefono modelio populiarumas rodo, kad vartotojai vertina privatumą užtikrinančias inovacijas. „Galaxy S26 Ultra“ modelis sudarė apie 70 proc. visų naujosios serijos išankstinių užsakymų pasaulyje, o Europoje jo paklausa išaugo penktadaliu, palyginti su „Galaxy S25 Ultra“ modelio pardavimais prieš metus.
„Privatumo sprendimai išmaniuosiuose įrenginiuose tampa ne papildoma funkcija, o būtinybe. Vartotojai nori ne tik greito ar išmanaus įrenginio, bet ir tokio, kuris leistų jaustis saugiai bet kokioje aplinkoje – nuo viešojo transporto ir masinių renginių iki darbo kavinėse ar „coworking“ erdvėse“, – teigia E. Tamelytė.
Privatumas prasideda nuo įpročių
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad technologijos yra tik viena sprendimo dalis. Ne mažiau svarbus yra ir pačių vartotojų elgesys.
„Net ir naudojant pažangiausias apsaugos priemones, svarbu išlikti budriems – įvertinti aplinką, sąmoningai naudoti įrenginį ir suvokti, kad mūsų ekranas gali būti matomas kitiems. Privatumas šiandien yra ne vien technologinis, bet ir elgsenos klausimas“, – apibendrina E. Tamelytė.
About the Author
