Siuntų pristatymo įmonės „DPD Lietuva“ duomenimis, vien 2025 m. daugiau nei 41 tūkst. siuntų vėlavo dėl siuntėjo klaidų: neteisingo adreso, klaidingo pašto kodo ar netinkamos pakuotės. Nors siuntos siuntimas gali pasirodyti įprastas veiksmas, visgi šias klaidas daro ir tie, kurie siunčia reguliariai. „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila įvardija tris dažniausiai pasikartojančias klaidas ir dalijasi patarimais, kaip jų išvengti.
„Kiekviena siunta – dalis milžiniško proceso, kurio sėkmę lemia aiškios taisyklės ir abipusė atsakomybė. Nuo tinkamo įpakavimo iki tikslios gavėjo informacijos – šios paprastos, bet svarbios taisyklės leidžia užtikrinti, kad siuntos kelias būtų sklandus“, – sako „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.
1. Neteisingas adresas ar pašto kodas
„DPD Lietuva“ duomenimis, pernai daugiau nei 23 tūkst. siuntų vėlavo dėl neteisingo gavėjo adreso, o dar 18 tūkst. – dėl klaidingo pašto kodo.
„Tai ne sistemos, o žmogiška klaida, kurios galima lengvai išvengti. Pakanka skirti vos 30 sekundžių ir prieš patvirtinant siuntimą dar kartą atidžiai peržiūrėti gavėjo duomenis. Siunčiant į užsienį verta nepamiršti ir dar vieno svarbaus dalyko – įsitikinti, ar toje šalyje naudojamas toks pats pašto kodo formatas kaip Lietuvoje, nes jis gali skirtis“, – sako T. Vaišvila.
2. Netinkamas įpakavimas – suklysti gali net patyrę siuntėjai
Pakavimo klaidos – dar viena dažnai pasitaikanti klaida. Svarbiausia suprasti, kad siuntos pristatymo procesas dažniausiai stringa kyla ne dėl netinkamai pasirinkto siuntos turinio, o dėl to, kaip paruošiama pati pakuotė.
„Dažniausios yra dvi klaidos: pasirenkama per didelė arba per maža dėžė. Per didelė leidžia turiniui judėti, o per maža – nepalieka vietos apsaugai. Abu atvejai vienodai rizikingi. Jei viduje nėra amortizuojančių medžiagų, tokių kaip burbulinė plėvelė ar granulės, smūgiai tiesiogiai pasiekia daiktą, todėl dėžė turi atitikti turinį, o jos vidus būti tinkamai ir pilnai užpildytas“, – tvirtina „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas.
Išskirtinį dėmesį reikėtų skirti, jei pakuotė naudojama pakartotinai. Nors toks sprendimas gali atrodyti praktiškas, čia slypi dažnai nuvertinama rizika.
„Ant dėžės palikti seni lipdukai ar brūkšniniai kodai gali suklaidinti sistemą – ji nuskaito pirmą pasitaikiusį kodą, kuris nebūtinai yra teisingas. Tokiu atveju siunta gali būti nukreipta visai kitu adresu. Vos kelios sekundės, skirtos senam lipdukui nuimti, gali padėti išvengti savaites trunkančių nesklandumų“, – pastebi T. Vaišvila.
3. Nepatikrinamas draudžiamų siųsti daiktų sąrašas
Ne visi siuntos turinio apribojimai yra akivaizdūs – dalis jų nustebina net ir patyrusius siuntėjus. Dažnai manoma, kad draudimai taikomi tik akivaizdžiai pavojingiems daiktams, tačiau praktikoje ribojimų spektras yra gerokai platesnis.
„Pavyzdžiui, į paštomatą negalima dėti alkoholio ar tabako gaminių – net jei tai tik simbolinė dovana. Taip pat draudžiama siųsti greitai gendančius maisto produktus, tokius kaip pieno gaminiai ar mėsa. Priežastis paprasta – temperatūros svyravimų metu jie gali sugesti ir apgadinti kitas siuntas“, – teigia T. Vaišvila.
Ribojimai galioja ir didelės vertės daiktams, pavyzdžiui, juvelyrikai, gryniesiems pinigams ar meno kūriniams. Tokių daiktų vertės dažnai neįmanoma tinkamai kompensuoti, todėl jų siuntimas yra ribojamas arba visai draudžiamas.
Taip pat galioja ir griežti draudimai pavojingoms medžiagoms – ginklams, šaudmenims, degioms, toksiškoms ar radioaktyvioms medžiagoms. Nors tai atrodo savaime suprantama, būtent šioje kategorijoje pasitaiko bandymų „apeiti“ taisykles.
About the Author
