Minėdama Tarptautinę Žemės dieną ir 25-erių metų veiklos sukaktį, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) kovo 19 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC, Saulėtekio al. 5, Vilniuje) atidarys parodą „Lietuva žemėlapiuose“. Parodos atidarymas vyks 15 val.
Atidarymo metu lankytojai galės susipažinti su parodos eksponatais, kuriuos pristatys geografas profesorius Algimantas Česnulevičius. Jis pasakos apie istoriniuose žemėlapiuose atsispindinčią Lietuvos istoriją, kartografijos raidą ir Lietuvos vardo kaitą skirtingais laikotarpiais.
„Per 25 metus Nacionalinės žemės tarnybos veikla buvo ir tebėra glaudžiai susijusi su žemės valdymu, naudojimu, planavimu ir apskaita. Žemėlapiai yra vienas svarbiausių įrankių, padedančių matyti ir suprasti valstybės teritoriją. Todėl Žemės dienos ir tarnybos veiklos sukakties proga pasirinkome istorinės kartografijos temą – ji leidžia pažvelgti, kaip Lietuva buvo suvokiama ir vaizduojama skirtingais laikotarpiais“, – sako laikinasis Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Dovydas Petraška.
Parodoje lankytojai galės pamatyti, kaip per šimtmečius keitėsi Lietuvos vardas, valstybės ribos ir jos vaizdavimas žemėlapiuose. Viduramžių kartografijoje Lietuva pirmą kartą minima kaip pagoniškas kraštas, o vėliau, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, žemėlapiuose atsiranda greta didžiausių to meto Europos valstybių. XVIII a. pabaigoje po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų Lietuvos vardas žemėlapiuose ima nykti, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo ir atkūrus valstybę jis vėl sugrįžta į Europos žemėlapius. Sovietų okupacijos laikotarpiu Lietuva pasaulio žemėlapiuose buvo žymima kaip Sovietų Sąjungos dalis, o nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. sugrąžino šalies vardą į pasaulio valstybių žemėlapius.
Pirmoji parodos dalis skirta ankstyviausiems Lietuvos paminėjimams žemėlapiuose. Lankytojai galės susipažinti su XIV–XV a. kartografų darbais. Nors Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas 1009 m. Kvedlinburgo analuose, žemėlapiuose jis atsiranda tik XIV a., kai Genujos kartografo Pietro Veskontės pasaulio žemėlapyje įrašomas pavadinimas „Letoini pagani“.
Antrojoje parodos dalyje pristatomas vienas reikšmingiausių istorinių Lietuvos kartografijos kūrinių – Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iniciatyva parengtas kartografo Tomo Makovskio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Jis pradėtas rengti XVI a. pabaigoje, remiantis Valakų reformos metu surinktais matininkų duomenimis ir karinės kartografijos medžiaga. Žemėlapis baigtas rengti 1599 m., o išleistas, manoma, 1603 m.
Trečiojoje ekspozicijos dalyje pristatoma Lietuvos vardo sugrįžimo į žemėlapius istorija bei tarpukario Lietuvos kartografija. Čia eksponuojami Baltijos šalių žemėlapiai, Europos kalbų etnografinis žemėlapis ir medžiaga, atskleidžianti Lietuvos rytinės sienos kaitą istorinių permainų laikotarpiu. Tarpukario Lietuva pasižymėjo svarbiais valstybės kūrimo pasiekimais: sustiprinta lietuviška kultūra, įgyvendinta žemėtvarkos reforma bei sukurti stiprūs ūkininkų ūkiai.
Paroda simboliškai atidaroma Žemės dienos ir pavasario lygiadienio išvakarėse. MKIC erdvėse ji bus eksponuojama iki balandžio 24 d., taip apimdama ir balandžio 22-ąją minimą Tarptautinę Motinos Žemės dieną.
Parodos lankymas nemokamas. Paroda eksponuojama Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC, Saulėtekio al. 5, Vilniuje), kuris veikia visą parą.
