Biotechnologijos šiandien nėra tik dar viena mokslo kryptis. Tai – viena svarbiausių inovatyvių ir produktyvių ateities industrijų. Nuo gyvybes gelbstinčių vaistų iki augalų, galinčių išmaitinti klimato kaitos alinamas žemes. Nuo pažangios diagnostikos iki naujų terapijų, kurios prieš kelis dešimtmečius atrodė neįmanomos. Tai mokslas, kuris jau dabar keičia mūsų civilizacijos veidą. Ir šiame kontekste ypač svarbu suvokti, kokį vaidmenį gali ir turi atlikti Lietuva.
Po daugiau nei dešimtmečio Lietuva 2027 m. pirmąjį pusmetį perims Europos Sąjungos (ES) Tarybos pirmininkavimo vairą, todėl vėl būsime Europos sprendimų centre. Tai atvers unikalią galimybę ne tik aktyviai formuoti ES politiką sveikatos, ekonomikos ir saugumo srityse, bet tuo pačiu garsiai kalbėti apie ES biotechnologijų sektoriaus ateitį. Lietuvos pirmininkavimo metu suplanuota apie 200 renginių, iš jų – apie 15 aukščiausio lygio susitikimų. Tad Lietuvai tenka didelė atsakomybė formuoti kryptį, kuri turės įtakos visai Europai.
Pamatas tam klojamas jau dabar. Europos Komisija pasiūlė daug būdų kaip stiprinti inovacijas gyvybės mokslų srityje. Tarp jų – Europos biotechnologijų aktas (angl. „European Biotech Act“), kuris turės svarbų vaidmenį stiprinant biotechnologijų ir biotechnologijomis paremtos gamybos sektorių visoje Europos Sąjungoje. Šis aktas taps įstatyminiu reglamentu visai ES.
Europos Parlamentas jau pradėjo šio teisės akto svarstymą, o man patikėta atsakomybė rengti poziciją Sveikatos komiteto vardu. Antrasis pranešėjas – EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto atstovas. Tai bus bendras abiejų EP komitetų pranešimas, skirtas ES Tarybai ir Europos Komisijai.
Biotechnologijų sektorius yra gyvybiškai svarbus Europos Sąjungai. Pagal sukuriamą vertę jis rikiuojasi iškart po žemės ūkio sektoriaus. Jis apima plačią medicinos ekosistemą – vaistus, medicinos prietaisus, diagnostiką, terapijas, inovacijas. Tai – milžiniška ekonominė ir strateginė galia. Biotechnologijų sektorius kasmet generuoja apie 40 mlrd. eurų pajamų per metus. Keturis penktadalius šios sumos sudaro būtent sveikatos biotechnologijos.
Šiame sektoriuje sukurta 625 tūkst. darbo vietų, iš jų trečdalis tiesiogiai dirba „biotech“ sektoriuje. Bendras biotechnologijų rinkos dydis ES 2021 m. buvo 720 mlrd. eurų, o augimo tempas siekia 18 proc. per metus.
Vokietija, Italija, Olandija, Prancūzija, Belgija, Rumunija, Lenkija, Danija, Ispanija, Austrija – šios šalys per pastaruosius 20–30 metų padarė įspūdingą pažangą plėtodamos biofarmacijos pramonę. Darbuotojų skaičius augo tūkstančiais, apyvartos – šimtais milijonų eurų. Tai sektorius, kuriame investicijos atsiperka ne tik finansiškai, bet ir socialiai – žmonių sveikata, gyvenimo trukme, kokybe.
Ir štai čia verta pabrėžti: tarp pasaulinių biotechnologijų lyderių figūruoja ir Lietuva. Vilniuje gaminami reagentai, naudojami PGR testams, kurių pandemijos metu prireikė milijardams COVID‑19 tyrimų visame pasaulyje. Tai vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip mūsų šalis tapo globalios sveikatos apsaugos dalimi – ramiai, be triukšmo, bet svariai prisidėdama prie žmonių gyvybių gelbėjimo nuo JAV iki Japonijos.
Ką turime padaryti, kad Europos farmacijos sektorius išliktų pirmaujantis pasaulyje? Pirma – apjungti mokslinį ir techninį potencialą. Antra – užtikrinti, kad moksliniai pasiekimai būtų vienodai pripažįstami visose ES šalyse. Trečia – skirti solidžias investicijas šio sektoriaus plėtrai. Ketvirta – skatinti retų ligų ir onkologinių vaistų kūrimą bei gamybą.
Europos biotechnologijų akto rengimas bus sudėtingas ir daugiasluoksnis procesas. Jis turės būti suderintas su 137 kitais teisiniais aktais, apimti biotechnologijas ir gamybą, intelektinės nuosavybės apsaugą, dirbtinio intelekto taikymus. Taip pat biosaugą, biogynybą ir priemones, užkertančias kelią naujų rūšių biologiniams ginklams.
Įdomu tai, kad šis dokumentas aprėps ir biomaistą – produktus, naudojamus gydymui ar geresnei medžiagų apykaitai skatinti. Tai rodo, kokia plati ir kompleksiška yra ši sritis. Darbas bus platus, intensyvus ir reikalaus didžiulės atsakomybės. Tačiau tikiu, kad tai bus ryškus Lietuvos indėlis į Europos sveikatos ir inovacijų ateitį.
Akivaizdu, kad Europos biotechnologijų aktas bus vienas sudėtingiausių ir daugiasluoksniškiausių teisėkūros procesų artimiausiais metais. Jis turės būti suderintas su dešimtimis kitų teisės aktų, apimti intelektinės nuosavybės apsaugą, dirbtinio intelekto taikymą, biosaugą ir biogynybą. Tačiau būtent tokio masto sprendimai ir lemia, ar Europa išliks konkurencinga pasaulyje.
Šiandien JAV ir Kinija agresyviai investuoja į gyvybės mokslus, stiprina savo pramoninę bazę ir technologinę nepriklausomybę. Europa negali sau leisti atsilikti.
Lietuva jau įrodė, kad gali būti globalios biotechnologijų grandinės dalimi – nuo Vilniuje gaminamų PGR reagentų iki augančio gyvybės mokslų sektoriaus. Tačiau artėjantis pirmininkavimas suteikia dar platesnę galimybę – ne tik dalyvauti, bet ir prisidėti prie strateginių sprendimų formavimo.
Biotechnologijų lenktynėse laimi tie, kurie veikia laiku. 2027-ieji Lietuvai gali tapti ne protokoliniu, o strateginiu momentu – galimybe stiprinti Europos konkurencingumą, sveikatos saugumą ir technologinę autonomiją. Klausimas tik vienas: ar šia galimybe pasinaudosime.
Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentaras, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) narys
https://www.socialistsanddemocrats.eu/lt
About the Author
