Šią žiemą gausiai iškritęs sniegas ir staigus jo tirpsmas pirmosiomis pavasario dienomis graso ne tik potvyniais, bet ir padidėjusia rizika užteršti gyventojų šulinių ir gręžinių vandenį. Didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ įspėja, kad net iš pažiūros vartoti tinkamas vanduo šį pavasarį gali būti užterštas.
Tirpstant dideliam sniego kiekiui žemė nebespėja sugerti drėgmės, todėl paviršinis vanduo kartu su jame esančiais teršalais pradeda sunktis į viršutinius grunto sluoksnius. Iš jų vandeniu pasipildo seklūs šachtiniai šuliniai, o neretai tarša pasiekia ir nesandarius individualius gręžinius.
„Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė Rūta Bubulienė sako, kad individualių vandens šaltinių savininkams nieko nelaukiant reikėtų atlikti tiek mikrobiologinius, tiek cheminius vandens tyrimus.
„Potvynių vanduo į šulinius gali atnešti ne tik drumzles, bet ir bakterijas, nitratus ar kitas pavojingas chemines medžiagas. Stebime, kad teršalai dažnai patenka iš užlietų nuotekų sistemų, gyvulių laikymo vietų ar tręšiamų žemės ūkio laukų. Į gruntinį vandenį prasisunkę cheminiai teršalai – nitratai bei nitritai – neturi nei skonio, nei kvapo, todėl jų buvimo vandenyje dažniausiai neįmanoma pastebėti be laboratorinių tyrimų. Šiuo laikotarpiu vandens kokybę tirti yra ypač svarbu“, – teigia R. Bubulienė.
Specialistė perspėja, kad padidėjęs nitratų ir nitritų kiekis gali kelti pavojų sveikatai, ypač mažiems vaikams, nėščioms moterims. Geležis ir manganas paprastai nėra pavojingi, tačiau pakeičia vandens spalvą ir skonį. Amonio kiekis vandenyje gali rodyti mikrobinį užterštumą ar puvimo procesus – nors pats jis dažniausiai nėra kenksmingas, tam tikromis sąlygomis gali virsti nitritais ir nitratais.
„Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė rekomenduoja šulinių ir gręžinių vandens tyrimus atlikti nutirpus sniegui ar pasibaigus potvyniui, kai vanduo nuslūgsta.
Praėjusiais metais „Vilniaus vandenų“ laboratorijoje atlikti 3509 gręžinių ir 759 šulinių tyrimai bendrovės specialistus džiugino – higienos normą atitiko didžioji dalis tirtų mėginių. Iš gręžinių vandens reikalavimus atitiko 87,2 proc., o iš šulinių – 90,3 proc. mėginių. Vis dėlto tyrimų rezultatams itin didelį poveikį daro gamtinės sąlygos, tad kiekvienais metais taršos atvejų skaičius gali smarkiai skirtis. Pavyzdžiui, 2024-aisiais higienos reikalavimų neatitiko net 51 proc. gręžinių ir 45 proc. šulinių vandens mėginių.
Tirti svarbu reguliariai
„Vilniaus vandenų“ užsakymu kasmet atliekamos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šulinius ir gręžinius naudojantys gyventojai jų vandens kokybę tikrina retai.
Praėjusių metų rudenį atlikto tyrimo duomenimis, 14 proc. apklaustųjų vandens kokybę paskutinį kartą buvo tikrinę tik prieš penkerius ar daugiau metų, 13 proc. gyventojų atsakė tai darę seniau nei prieš trejus metus. Be to, 17 proc. gyventojų teigė apskritai niekada netikrinę vandens kokybės.
„Gyventojai daro klaidą manydami, kad jei vanduo skaidrus ir beskonis, jį vartoti yra saugu, ir mėginius į laboratoriją atveža tik tuomet, kai vanduo akivaizdžiai pakeičia spalvą, atsiranda nemalonus kvapas ar skonis. Vis dėlto tyrimus būtina atlikti bent du kartus per metus, ypač pavasarį ir rudenį ir jį atlikti kasmet. Tuomet tarša tikrai bus nustatyta laiku ir būsite tikri, kad geriate švarų vandenį“, – pataria laboratorijos vadovė.
Kaip paimti ir kur pristatyti mėginį
Gyventojai, norintys ištirti šulinio, gręžinio ar šaltinio vandens kokybę, gali pasirinkti jiems patogų būdą: mėginį pristatyti į laboratoriją patys arba išsikviesti „Vilniaus vandenų“ specialistą, kuris paims jį vietoje.
Mikrobiologiniam tyrimui vanduo imamas į sterilų 0,5 l indą, kurį galima pasiimti laboratorijoje (Maironio g. 12, Vilnius) arba Klientų aptarnavimo skyriuje (Spaudos g. 8-1, Vilnius). Kitiems tyrimams naudojama švari, plastikinė, ne mažiau nei 1 l tara.
Paėmus mėginį jį reikia per 2–4 valandas pristatyti į laboratoriją (Maironio g. 12, Vilnius). Iki pristatymo geriausia laikyti šaltai, ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje. Tyrimo rezultatai klientams pateikiami el. paštu arba atsiimant laboratorijoje. Daugiau apie paslaugą čia.
Apie „Vilniaus vandenis“
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (86,14 proc.), Vilniaus (6,23 proc.), Švenčionių (5,81 proc.) ir Šalčininkų (1,82 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.
About the Author
