Žiemą pavojų ant stogo dauguma atpažįsta akimirksniu: virš įėjimo kybantis varveklis, nuo šlaitinio stogo slenkantis sniegas, po atšilimo nukritę ledo gabalai. Tačiau pastatų techninės priežiūros specialistai sako, kad reali rizika dažnai prasideda ten, kur jos nesimato – ne tik ant šlaitinių, bet ir ant sutapdintų, kitaip tariant, plokščių stogų.
Atlydžio metu – o būtent tai vyksta dabar – sniegas įmirksta, sukrenta, susiformuoja ledo sluoksniai. Tuomet stogas ne tik pasunkėja – didėja apkrova konstrukcijoms, užsikemša vandens nuvedimo vietos, atsiranda pratekėjimų tikimybė, o sniego masės gali staiga nuslinkti.
„Nuolat stebime situaciją, vizituojame prižiūrimus namus, tačiau kai orai keičiasi taip staiga ir taip stipriai, mums labai svarbus ir gyventojų atidumas, nes situacija gana greitai gali tapti grėsminga“, – pabrėžia „Civinity“ regiono vadovas Tadas Kuznecovas.
Kodėl plokščias stogas neišsiduoda – ir kada tai tampa problema
Plokščias stogas „nesiskundžia“. Nėra nuošliaužos, kuri sukelia triukšmą. Nėra varveklių, kurie matytųsi nuo šaligatvio. O sniegas kaupiasi, sluoksniuojasi ir, atšilus orui, drėksta, todėl apkrova konstrukcijoms gali priartėti prie kritinės. „Civinity“ ekspertų apžiūrų metu kai kuriuose administruojamuose pastatuose sniego sluoksnis ant sutapdintų stogų vietomis siekė apie 40 cm ir daugiau; toks kiekis šlapio sniego sveria daugybę tonų.
Taip pat gali pablogėti vandens nuvedimas. Įlajos, trapai, parapetų kraštai ir latakai yra jautriausios vietos: užšalus ar užsikimšus, tirpsmo vanduo nebeišeina ten, kur turi. Jis pradeda kauptis, bėgti per kraštus, skverbtis į dangos sujungimus ir konstrukcijas.
„Yra keli požymiai, kurie reiškia, kad reikia bent apžiūros, o kartais – ir neatidėliotinų darbų. Pirmas signalas – didelės varveklių sankaupos ar sniego „karnizai“ virš įėjimų, takų, laiptų, pandusų. Jeigu tokioje vietoje nuolat vaikšto žmonės, pavojus yra tiesioginis. Antras – naujai atsiradusios drėgmės dėmės, šlapiavimas, vandens bėgimas per siūles ar kampus (ypač po atlydžio ir vėl atėjus šalčiui). Tai dažnai rodo, kad vanduo ant stogo nebeišvedamas sklandžiai. Trečias – didelės sniego sankaupos ant plokščio stogo, net jei nevirsta per kraštus“, – vardija T. Kuznecovas.
Kas už tai atsakingas ir kodėl tai nėra „pasidaryk pats“ darbas
Daugiabučio stogas yra bendroji nuosavybė, o jo techninė priežiūra turi būti organizuojama taip, kad pastatas išlaikytų esmines saugos savybes. Todėl būtina stebėti stogo būklę, reaguoti į pavojų, prireikus organizuoti sniego ir ledo šalinimą bei aptverti pavojingas zonas.
Teisės aktai bei savivaldybių tvarkymo ir švaros taisyklės įpareigoja šalinti ledą bei sniego mases nuo stogų, balkonų ir lietvamzdžių, aptverti pavojingas zonas ir pasirūpinti, kad krintantis sniegas nekeltų grėsmės. Už reikalavimų nevykdymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Tačiau patiems to imtis nerekomenduojama.
Stogas dažnai nėra tuščias plotas: jis gali turėti terasas, ventiliacijos įrenginius, kondicionavimo agregatus, komunikacijas. Tokiose vietose sniegą galima šalinti tik atsargiai, dažnai rankiniu būdu, kad nebūtų pažeista danga ar įranga. Kartais sniegą išmesti galima tik vienoje vietoje, todėl jį tenka perstumti per visą stogo plotą – tai ženkliai padidina darbų apimtį ir trukmę. Galų gale, tai yra darbas aukštyje, todėl saugiausias kelias – pastebėjus riziką pranešti administratoriui ar bendrijos pirmininkui ir darbus patikėti profesionalams, kurie turi įrangą ir taiko saugos priemones.
„Kitas svarbus aspektas – sauga apačioje. Darbų metu aptveriamos pavojingos teritorijos, saugomi fasadai, šviestuvai, antenos, ryšių ir elektros tinklai, želdiniai. Sniegas nepaliekamas ant šaligatvių ar važiuojamosios dalies, o jo išmetimo zonos papildomai sutvarkomos – neretai tenka atkasti takus ir įėjimus“, – akcentuoja ekspertas.
Kodėl tai kainuoja papildomai ir kaip paskirstomos išlaidos
Sniego sankaupų valymas nuo stogų ir varveklių šalinimas paprastai nėra įtraukti į mėnesinį administravimo tarifą. Tai papildomi darbai, atliekami pagal faktinį poreikį ir situaciją – juk ne kiekvienais metais to prireikia. Kaina priklauso nuo stogo ploto ir sudėtingumo, sniego ir ledo kiekio, technikos ar rankinio darbo poreikio, taip pat nuo saugos priemonių apimties.
Išlaidos paskirstomos butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų turimai bendrosios nuosavybės daliai. Jeigu namą administruoja paskirtas administratorius, sprendimas dėl avarinių darbų gali būti priimamas nedelsiant, siekiant išvengti galimos žalos. Jei name veikia bendrija, apie nustatytą riziką informuojamas bendrijos pirmininkas, o darbai organizuojami derinant su bendrijos atstovais.
„Tiesa, prisidėti galime kiekvienas – ir ne kastuvu. Pirma, pastebėję varveklius ar sniego sankaupas, informuokime administratorių kuo konkrečiau: kur tiksliai, virš kurio įėjimo ar tako, kurioje stogo pusėje. Visada paisykime aptvėrimų ir įspėjamųjų ženklų. Jie atsiranda ne šiaip sau. Taip pat, žiemos metu nestatykime automobilių prie pat pastato sienų: specialioji technika – autobokšteliai, keltuvai – turi saugiai privažiuoti prie fasado, o automobiliai neretai apsunkina ar net neįmanomu padaro operatyvų darbų atlikimą, todėl pavojus išlieka ilgiau“, – įspėja „Civinity“ regiono vadovas Tadas Kuznecovas.
Jis primena, kad tai svarbu ne tik dėl technikos privažiavimo, bet ir dėl savo pačių saugumo: ant stogo esančio sniego sankaupų iš apačios gali net nesimatyti, todėl žiemą ir ankstyvą pavasarį reikia labai saugotis pavojingų nuošliaužų: prie pat pastatų nestatyti automobilių, nelaikyti daiktų, vaikščioti taip pat atokiau nuo pastato – ypač senamiesčiuose.
About the Author
